Literatūroje tėvams pastebiu gana nemažai knygų akcentuojant vaikų auklėjimą pagal tam tikras šalis: japoniškas, prancūziškas. Danijoje esu pati studijavusi pedagoginės srities specialybę, lankiausi daniškose mokyklose, pasirodė man danų vaikai labai komunikabilūs, veiklūs, adekvatūs. Žinoma, čia labiau pirminis įspūdis, gali būti, kad realybė ne tokia šauni, bet vėl gi matyt jie kažką daro teisingai savo ugdymo sistemoje, todėl labai norėjau perskaityti šią knygą, bei pagilinti turimas žinias.
Knygos pradžia man labai patiko, nes iškart buvo aptariamas daniško požiūrio į vaikus išskirtinumas. Apie tai, kad jie vaikams rodo ir padeda suprasti realybę, su visomis spalvomis, o nebando piešti rožinės vaikystės. Labai patiko skyrius apie tai, kaip reikia sakyti pagyrimus vaikams, juos skatinant veikti, bet štai čia visi bonusai ir baigiasi. Vėliau knyga buvo apie tą patį per tą patį.
Autorės rašo apie žaidimo svarbą, empatiškumą, bei žymiąją hygge koncepciją. Hygge tai jaukių, šeimyniškų akimirkų kūrimas, kuris danams yra įaugęs į kraują per kartų kartas. Kurdami malonias smulkmenas jie moka džiaugtis gyvenimu, negana to, tai skatina juos įžvelgti šviesiąją pusę kilus problemoms. Dėl to jie ir laimingiausia tauta. Kažkada esu girdėjusi frazę, kad laimė yra pasirinkimas, ir būtent danai to moko savo vaikus.
Visgi nebuvo ši knyga kažkokia stebuklinga. Daug dalykų jau buvau girdėjusi ir skaičiusi, maniau, kad po šios knygos smarkiai praplėsiu savo auklėjimo strategiją, bet supratau, kad nelabai turiu kuo. Skaitytojams, kurie apie danišką vaikų auklėjimą nelabai ką žino – ši knyga, tikiu, gali būti naudinga, bet tiems, kurie jau šį bei tą žino, didelio įspūdžio gali ir nepalikti.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 208
Knyga:pasiskolinta
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)