Aš sakau: Labai daug žmonių sako, kad mėgsta psichologines knygas, tačiau visų pirmą reikia išsiaiškinti kas kam yra psichologinė literatūra. Mano pastebėjimai tokie apie vyraujančią psichologinę literatūrą: a) knygos skirtos ruoštis egzaminams, mokslinis stilius b) kažkas apie psichologiją, liečiama kasdienybė, būtų aktualu, bet autorius Pylypas iš kanapių, todėl viską grindžia asmenine patirtimi, kaip koks tipinis koučintojas c) temos liečiančios kasdienybę, aktualios, autorius savo sritį išmanantis, tačiau užsienietis, o bandant knygose pažertus patarimus įgyvendinti, tampa akivaizdu, kad nei mentalitetas, nei teisinė šalies sistema tam neleis įvykti. Galima įsivaizduoti, kaip aš nudžiugau, kai pamačiau, kad pagaliau (o dievai pagaliau!) bus galima skaityti knygą, kuri yra skirta Lietuvai ir lietuviams, autorė ne kokia psichologijos diletantė, o savo srities specialistė, o turinys pritaikytas realiam gyvenimui, o ne zubrinimui apie pelių smegenis.
Ši knyga labai įvairiapusė, tiksliau įvairiatemė (sugalvojau žodį). Čia galima rasti autorės minčių apie tarpusavio santykius, šeimos vertybes, vaikų auginimą, motinystę, santykį su savu kūnu, požiūrį į grožį, psichologo pasirinkimą ir dar tikrai ne viską išvardinau. Autorė rašo labai nuoširdžiai, taktiškai. Labai dažnai tose praktinėse psichologijos knygose autorius užima tarsi visažinio poziciją ir jauti, kad skaitytojas jam lyg susigėdęs mokinukas, kuris turi būti pamokomas, šiek tiek provokuojamas, tam, kad bandytų būti toks kaip autorius.
Reikia suvokti, kad kompetentingi psichologai – neteisia, neaiškina, pirštu nebado, neprovokuoja, nelygina su kažko kitu, nekelia savęs kaip tobulo pavyzdžio. Būtent šioje knygoje yra taip meistriškai dalinamasi patirtimi, įžvalgomis, kad pats imi surasti atsakymus.
Jeigu abejojat ar knyga gera, siūlau facebook‘e sekti Agnę Matulaitę, nes jos postai labai artimi knygos stilistikai.
Yra žmonių, kurie garsina Lietuvą dainuodami, kiti skindami laurus sporte, bet yra tokių, kurie būna čia ir gydo sielas.
Knygos nugarėlė sako: „Sveikas neurotikas – tai aš pati. O gal šiek tiek ir Tu. Nuolat ieškantis. Bandantis kažin ką gerinti. O gal tik suprasti. Išsilaižyti žaizdas. Nerimstantis ir kartu visai sveikai funkcionuojantis. Tikiuosi, ši ne visai iškepusi, netobula, bet svarbių nesąmonių knyga (iš dalies todėl ir pavadinta žaliais sausainiais) padės kam nors (at)pažinti save. Galbūt apkabins kažką, kas jaučiasi vienišas ar nesuprastas. O gal paskatins pasijausti stipresniam, nes jau yra kažkas kitas, kas dvejoja, nežino ir to nesibaimina. O gal baiminasi, bet vis tiek žengia į priekį. Gal leis atviriau bendrauti mums vienam su kitu realybėje? Daugiau rizikuoti. Jautriau skaudėti, bet smagiau ir džiaugtis.“
Metai: 2017
Puslapių skaičius: 304
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(7)Nepatinka
(0)