Perskaitytos knygos

Anželika Liauškaitė „Nukarūnuoti karaliai“

karaliaiVertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)

Aš sakau: Dviprasmiška nuotaika. Tiesų tiesa, kad lietuvių autorių knygų aš privengiu, kažkiek dėl to kalta yra ir išankstinė nuomonė ir įpročiai. Kadangi visiškai nenoriu būti kvailai principinga, susidomėjus anotacija, ignoravau autorės tautybę.

Kas gerai: gerai, kad siužetas vyksta Edinburgas – Londonas – Vilnius ir Klaipėda, tai nenarpliojama kaimo paskalos ir bobučių memuarai. Įsipina daug vyrų su užsienietiškais vardais ir skaitosi viskas gana normaliai. Jauna mergina – moteris, ieško meilės, vyniojasi į lovas ir graužia save, o po to sugalvoja, kad neverta graužtis, nes gyvena kartą yra labai sexy ir toliau vyniojasi į lovas. Finale pasinaudojus kompromatu gauna keliasdešimt tūkstančių svarų, grįžta namolio ir taškosi pinigais. Jei reikėtų spėt kokios tautybės moters elgesys, manau iš trijų spėjimų pataikyčiau nesunkiai – lietuvė.

Kas negerai: nėra intrigos. Savigrauža, patalai, savigrauža vėl. Skaitai ir tarsi nelauki nieko. Kiekviena moteris, kuriai patrauklūs vyrai, tikėtina, kad turėjo savo karalių, kuris pasirodė varlius ir jį nukarūnavo. Yra ir tokių, kurios pamatė, kad varlius, gavo į akį, o tą karūną dar labiau priviniojo izoliacine juosta. Taip norėtųsi, kad ta įskaudinta moteris ar knygoj, ar gyvenime, išliktų ori ir pati su karūna išeitų. Vis arba rauda, arba žemiau žemės puola. Apmaudu , kad taip dažnai, ko ne visada, moters gyvenimas tiesiogiai proporcingas nuo to, koks vyras šalia. Erzino veikėjos praeities portretas, kažkoks – kukli kekšytė ir dar moksliukė. Nežinau, aš tokių nepažįstu. Būna arba kekšytė arba kukli moksliukė. Gal mano pažinčių ratas siauras. O labiausiai pribaigė pabaiga, prancūzas, karieta, užrištos akys, piršlybos ir meilė iki koktumo. Įdomiausia, kad jai kažkaip ne itin tas prancūzas rūpėjo. Ir dar aišku turčius prancūzas, gal todėl ir susidėliojo visi taškai ant i.

Iš tiesų nėra blogai, bet man asmeniškai knygoje buvo per daug muilo operos ir savigraužos. Ko ne, kaip pastorius tarsiu, bet jei pati nemokėsi būti karalienė tai ir karaliaus nesurasi.

Oficiali versija: Nukarūnuoti karaliai – tai intriguojanti, atvira ir jaudinanti Elžbietos išpažintis. Nelaiminga pirmoji meilė giliai įsirėžia į žavios ir geidulingos merginos širdį. Elžbieta bėga nuo savo karaliaus į kitą miestą, į kitą šalį, į kitą glėbį, į kitą lovą, kol galiausiai supranta, jog neišsilaisvins iš jo prisiminimo, jei pirmiausia nepažins savo sielos ir kūno. Ar po kūniškų paklydimų ir spontaniškų vienos nakties nuotykių jai pavyks išsivaduoti iš praeities? Ar atsiras vyras, kuriam Elžbieta taps karaliene?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :512

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *