Bedarbystės vingius planavau aprašyti, kur kas rečiau nei tai darau. Mintyse jau rikiavau kito įrašo nesusijusio su darbu, idėjas. Bedarbystės socialinio reiškinio spalvos yra tokios ryškios, kad galima šią temą plėtoti iki amžių amžinųjų.
Tai gi, visų pirma aš desperatiškai neieškau darbo. Mano tikslas – pasivaikščioti po darbo pokalbius, pamatyti kas darosi, nes šios pramogos beveik du metus neturėjau. Nepasakyčiau, kad cv siunčiu kasdien. Pati taupau energiją, ruošiu mintis. Kai mano brangusis užtinka kokį grieko vertą cv, aš siunčiu – per ne lyg nesigilindama. Čia gi loterija, kurią veikia mėnulio fazė.
Rezultatas: nereikia laukti ilgai kol pakviečia, bet nesispyriodama einu. Pirmi pokalbiai nebuvo idealūs. Aš kažkaip nemoku ruoštis pokalbiams, man vis atrodė, kad ten svarbu natūralumas. O pasirodo – visai ne. Reikia išmokti viską. Pavyzdžiui trumpai apie save – vidurnaktį galiu atkartoti. Kai paklausia trijų blogiausių savybių – tik visiškas idiotas gali jas vardinti. Reikia pasakyti tik vieną – smulkmeniškumas. Porą sakinių ir viskas. Kokios dar trys ydingos savybės – aš tobula.
Kontoroje X atrankų specialistė pasitaikė be proto monotoniško ramaus balso, kol ji kalbėjo, troškau, kad ji man pakalbėtų prieš miegą. Tai tokia monotonija, kad kai ji baigė prakalbą, aš mintimis buvau iškeliavus.
Šiandien buvau kontoroje Y, kurioje kuriozų kuriozas. Kai sutinki žmogų, kurį pažįsti, o jis tave ne. Aš kažkaip daug tokių pažinčių turiu, kadangi mergaitė jauna tai ji bandė sukti a la google pokalbį su pamokymais. Tokie klausimai apie mano pirmą diplominį 2012 m., kuris niekaip nesusijęs nei su įmone, nei su pareigom, nei išvis vertas gilintis. Ar ne per daug vandens nutekėjo? Kaži kokia klausimo prasmė? Ar atsimenu? Kodėl ne neklausė ar darželį draugų daug turėjau? Nes šiaip tai nekenčiau darželio, neturėjau nei vieno draugo, o mintyse kurdavau piromaniškus planus. Va čia manau būtų naudinga informaciją. Ir dar tokie klausimai, kur matot save, atsakau, o jai nepatinka, savo nuomone kiša. Jėzus kaip visiems tai įdomu, važiuok pas mamą į kaimą savaitgalį ir pasipasakok, nes jai vienai gal ir rūpi.
O vieno pokalbio metu perėjau į kitą etapą, pokalbis buvo labai brandus ir realistiškas. Bet pasavau tame etape, nutariau, kad man anksti.
Bet priežastis, kuri mane paskatino šiandien rašyti buvo tai:
O jei jau kalbant ko aš trokštu? Lengviau ko gero vikingų LOTO laimėt, nei mano troškimo išsipildymo tikėtis. Kaip gyvenimas parodė troškimą geriau turėti – nei jo neturėti. Dėl tos durnių vilties. O tokį pakoučinimą užtykoti, kai eini iš sumauto pokalbio su mintis – nejaugi aš tokia beviltiška, yra tarsi ženklas. Tarsi tikinčiajam Jėzaus portretas laimės sausainiuke.
Man patinka tas žmogus, kuris užrašė ant stulpo šį lapelį. Aš trokštu, kad visi stulpai būtų tokie, o atrankų specialistai suprastų, kad jų klausimai visai negudrūs, juose apie žmogų nesužinai nieko, tiesiog išmanesnis pasinaudos trafaretiniais atsakymais, o nuoširdesnis pasakys savitą tiesą, kuri jums nepatiks, nes nerasite to atsakymo – atsakymų rakte.
Kol kas man tai kelia šypseną.
Bedarbė siunča bučkį ir primena, kad niekas negali JŪSŲ sustabdyti:*
(0)Nepatinka
(0)