Tikrai mėgstu laikas nuo laiko į rankas pasiimi knygas skirtas savianalizei. Kas gi nenorėtų harmoningesnio gyvenimo su išmintingesniu požiūriu į kasdienybės iššūkius. Pastaruoju metu atrodo nieko ypatingo nevyksta, bet vis jausdavausi išgręžta kaip citrina. Dažnai mano skaitomos knygos koreliuojasi su gyvenimo tempu, jaučiau, kad atėjo metas kažkaip įsižeminti ir dar kartą susidėti galvoje kas yra kas.
Knyga prasidėjo labai moksliškai: apie smegenų sandarą, neuronus ir jų jungtis, neurologines sistemas. Knyga gana moksliško – vadovėlinio braižo išliko iki pat pabaigos. Buvo rašoma apie tai kaip smegenys suvokia įvairias situacijas, kodėl pirmiausiai yra fokusuojamasi į grėsmę, o tam, kad keistųsi ši pirminė apsauginė reakcija reikia įdėti daug ir sąmoningo darbo. Daug dėmesio skirta smegenų evoliucijai, kaip pirminiai instinktai saugoję žmones ir padėję išgyventi, dabar kelia daug psichologinių problemų, tokių kaip įtampa, nerimas. Man labai patiko mintys apie atjautą sau, kuri sprendžia labai daug problemų, reguliuoja smegenų darbą. Juk išties žymiai dažniau sau mintijam mintis kaip kažko nepadarėm, kaip kažkur nepasisekė, užuot tiesiog atjautę save, o su atjauta sau, ateina ir atjauta kitam. Man labai patiko mintis nesitapatinti per daug nei su sėkmėmis nei su pralaimėjimais, o tiesiog stengtis išlaikyti emocinį balansą ir leisti kai kuriems dalykams praeiti pro šalį. Laikantis šios nuostatos gyvenimas turėtų tikrai įgyti daugiau stabilumo ir balanso.
Nepaisant, kad tikrai atradau daug gerų minčių, knyga skaitėsi sunkiai: sausas, mokslinio pobūdžio tekstas, mažokai realių situacijų pavyzdžių. Kol skaičiau – nemažai linksėjau galvą, bet užvertus paskutinius lapus, nepasiliko jokio apčiuopiamo pokyčio. Faktas, kad turi pats keisti savo įpročius, bet yra knygų, kurios įkvepia pokyčiui ar bent jau atsimeni ką skaitei, ši knyga tiesiog praplaukė be gilesnio įspūdžio.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 256
Knyga: nuosava
Vertinimas: 2/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu