Na, kad aš Jodi Picoult mėgstu – jokia paslaptis. Jos knygų imuosi užtikrinta, kad daugiau ar mažiau man jos patiks. Stebint diskusijas skaitytojų tarpe, kuri knyga pati pačiausia, daug skaitytojų išskiria, kad būtent „Devyniolika minučių“, kurios aš nebuvau skaičiusi. Viskam savas metas ir pagaliau jis atėjo!.
Autorė aprašo tragediją sukrėtusią mažą miestelį Sterlingą. Vieną dieną Sterlingo vidurinėje mokinys ateina su ginklu ir nužudo dešimtį vaikų bei mokytoją. Kaip ir įprasta blogis turi šaknis, todėl pamažu atskleidžiami žudiko motyvai, jo gyvenimo istorija, tėvų skausmas, aukų išgyvenimai. Tai istorija, kurioje monstras kartu yra ir auka. Gailestį sunku jam pajausti, bet suprasti – galima. Šalia šios temos autorė gvildena ir kitas temas: patyčios, tėvų ir vaikų santykiai, visuomenės abejingumas svetimam skausmui ir šio abejingumo pasekmės. Piterio, vaikino išsitraukusio ginklą, portretas labai stiprus ir tikroviškas, visą savo gyvenimą kentęs patyčias, vieną dieną tai užbaigia palaidojant savo gyvenimą, bei sukeliant amžiną skausmą dėl netekties kitiems.
Kaip ir įprasta J.Picoult knygoms, taip ir šioje ganėtinai gausu veikėjų: moksleiviai ir jų šeimos, teisėjos gyvenimas, detektyvo, bei advokato šeimos. Visi jie daugiau ar mažiau susiję su šia tragedija, kelia savo klausimus ir ieško į juos atsakymų. Viena ryškesnių veikėjų Džouzė, teisėjos dukra, kuri kadaise su Piteriu buvo draugai, tačiau jų keliai išsiskyrė. Būdama žudynių centre vėliau nieko neatsimena, tačiau grįžtant jos prisiminimams istorija įgauna naujų atspalvių.
Labai daugiasluoksnė knyga, apimanti įvairų jausmų spektrą, su kažkiek netikėtumo. Kaip bebūtų, manau ši kartą ne pabaiga sukelia wow momentą, bet visas nuoseklus pasakojimas apie tėvų ir vaikų santykius, paauglių žiaurumą, pasyvias patyčias. Sena tiesa, kad nusikaltėliu negimstama, o juo tampama, tai būtent ši istorija ir yra apie tą virsmą.
Nugarėlė: „Devyniolika minučių“ – vienas aštriausių ir reikšmingiausių JAV rašytojos Jodi Picoult romanų, kritikų ir skaitytojų dažnai lyginamas su kitu lietuvių skaitytojų pamėgtu šios autorės romanu „Mano sesers globėjas“.
Sterlingas yra nedidelis, niekuo neišsiskiriantis JAV miestelis, kur niekada nieko nevyksta – iki tos dienos, kai jį sukrečia pritrenkiantis smurto aktas. Atsipeikėję miestelio gyventojai privalės ne tik įgyvendinti teisingumą, bet ir suvokti savo vaidmenį tragedijoje. Džouzė Kormjer, bylą nagrinėjančios teisėjos paauglė dukra, buvo pačiame tragiškų įvykių centre ir galėtų būti kaltinimo liudytoja, tačiau neprisimena, kas įvyko prieš jos akis… O gal prisimena, bet dėl paslaptingų priežasčių sąmoningai pasirinko tylą?
Metai: 2010
Puslapių skaičius: 560
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(2)Nepatinka
(0)