Kai tik pamačiau šią knygą anonsuojamą – supratau, kad čia mano stiliaus knyga. Mėgstu aš tokias šeimyniškas, jautrias istorijas. Buvo laikas kai mėgau skaityti apie savo amžiaus žmones, man visada toks turinys būdavo artimesnis, o su laiku vis labiau akys krypsta į istorijas apie jau vyresnius, gyvenimą mačiusius ir patyrusius žmones.
Milisandra arba kitaip Misė beveik aštuoniasdešimties metų dama, kurios gyvenimą lydi vienatvė. Misės gyvenimas sudėtingas – vyro nebėra, sūnus išvykęs gyventi svetur, o su dukra santykiai jau suaižėję kurį laiką. Moteris jau buvo susitaikiusi su savo vieniša lemtimi ir stebėjo nekrologus laikraštyje, kol vieną dieną parke susipažino su Silvija ir Andžela. Šios moterys įtraukia Misę į gyvenimo sūkurį vėl ir pati Misė pajaučia, kad šiame gyvenime dar yra likę reikalų, o ne tik laukti pabaigos.
Knygos veikėjai labai savotiški ir tikroviški, Misės pokytis labai realus, taip kaip išties gyvenime vyresni žmonės prisileidžia pokyčius – iš lėto ir ramiai. Skaityti šią knygą per karantiną buvo net šiek tiek graudu, nes tai knyga apie tai kokia yra svarbi draugystė, ryšys ir gerumas vienas kitam. Šiuo metu kai esame apriboti bendravime, neretai ir susipriešinę ši istorija buvo tarsi atgaiva.
Istorija pasakojama tiek iš dabarties perspektyvos, tiek ir praeities taip atskleidžiant Misės charakterį, šeimos istoriją, pasirinkimus, klaidas. Knyga savo emocija man priminė „Čia buvo Brita Marija“ pasakojimą. Knygoje paliečiama labai daug temų – apie savęs atidavimą šeimai, gebėjimo priimti savo vaikus, tokie kokie yra, santuokos iššūkius ir drąsą keisti savo gyvenimą.
Ši knyga buvo, tai ko man labiausiai reikėjo – ramios, šiltos istorijos apie žmogiškumą ir tarpusavio ryšį.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 384
Knyga: gauta iš leidyklos „Baltos lankos“
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(1)