Perskaitytos knygos

Donaldas Kajokas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“

ezeras-ir-kiti-ji-lydintys-asmenys-1

Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Skaičiau ir jaučiausi lyg mokykloje kankinčiausi prie knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo. Kankiniesi vardan ramybės, kurios nesudrumstų lituanistė dešimtmetį nebuvus pasimatyme. Tik kai mokykla liko toli toli praeityje, o aš skaitau knygą su ta pačia emocija ir nesuprantu kam. Yra autorių kategorija, kurie rašo taip, kad skaitytojas nieko nesuprastų ir jaustųsi dundukas. Tai va – kūrinys, pažadinantis tavyje miegantį vidinį dunduką. Esmė, kad atvyksta IT srities žmogus atrasti pusiausvyros į dvarą, o ten sutinka vietinius gyventojus, išgirsta legendų, įvyksta daug tragizmo. Tačiau į visa tai įtraukti magiški kliedesiai, biblijinės citatos, iš niekur nieko ir tik klausi savęs ar tiesiog praversti tuos puslapius ar apgauti save, kad įdomu ir tęsti skaitymą. Kas gero? tai, kad į pabaigą atskleidė visas vingrybes ir nepaliko tokių klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma perskaičius knygą. Su tokiu rašymu ir inteligento vaizdavimu kūriniai tinkami žudyti filologyno studentus, o paprastam mirtingajam tai čia kosmonautika, kuri neįtraukia.

Išminties galima pasisemti iš visko. Iš elektros stulpo, saulėlydžio ar valkatos, o tokios knygos tai snobizmo apraiška ir tiek.

Oficiali versija: Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame Ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, kur beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Greta realių veikėjų būriuojasi nesybės, savarankiškų veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti keisti įvykiai, paslaptingi virsmai – pasirodo, riba, skirianti esybes nuo nesybių, nėra jau tokia neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę.

Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 280

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *