Nuomonė ir nuotaika

Realus laiko valdymo menas

Labai nuostabūs gyvenimo būdo mokytojai, guru rodantys teisingai gyvenimo kryptis, visi moko kaip kontroliuoti savo laiką. Kaip suvaldyti turimas valandas, minutes ir sekundes, kad būtumėm daug pasiekę, sėkmingi, laimingi, patenkinę sociumo lūkesčius. Viskas gerai, jų metodai teisingi, bet yra bet – jie patys vieni kitiems prieštarauja.
Yra viena kryptis laiko pragmatikai, verslo rykliai, darboholizmo skatintojai. Jie iš kiekvieno iščiulps paskutinę gyvastį, vardan tikslų (įmonės), vardan pinigų, vardan pelnų. Žmogus stengiesi iki negali, mintyse vien planai ir pelnai, įvaizdžiai ir visi kiti dalykai nešantys pinigų kažkiek ir kažkam. Vėliau mes išgirstam tokias istorijas, kaip vėžiu serganti direktorė atleista iš darbo, nors dirbo ir dirbo, ir nieko daugiau nematė. Finale nieko gero, o kaip pati interviu pasisakė, kad po diagnozės ir dramos darbe, pamatė, kad gyvenimas tai ir draugai, ir šeima, ir darbas. Verslas yra labai jau nepastovus dalykas – atrodo viskas gerai, įvyksta susirinkimas, posėdis ir po jo viskas taip pakinta, kad nebežinai nei ką tu čia veiki, nei dėl ko. Daug darbo, mažai miego, nėra laiko sau ir streso kupina galva– puikus kokteilis išsekimui ir ligai. Mane visada stebina, kaip dalis žmonių jautriai reaguoja į darbinius pokyčius. Aš žinau jausmą puikiai – kai vieną dieną tu nepamainomas, o kitą gauni pasiūlymą, kad visada gali keliauti pro duris, nes mat tavęs čia niekas nelaiko. Iš to išmokau, kad prisirišti neverta. Abipusiai naudingumo mainai, kol jie vyksta tol gerai, kai viena iš pusių to nebejaučia, kyla problemos, kurios sprendžiamos arba ne. Visi žmogiškumo ieškojimai versle yra galimi, bet jei jų nėra kaip ir niekas nėra kaltas. Neteisinga ir skaudu, bet tai išmoko pastangas dėti su protu. Tai yra mano receptas dėl kurio galima ginčytis, bet kai aš labai daug stengiuosi, o man nepavyksta, aš nustoju stengtis. Situacija jei ir nepasikeis, sutaupysiu daug energijos, laiko ir pasiliksiu daugiau šansui sugalvoti alternatyvai, nei daužyti galvą į sieną, kurios nepramuši. Jei labai daug dirbi ir rezultato nėra, tai nedirbk. Į tą nedirbk įeina pasižiūrėjimas kitų krypčių, susivokimas ko reikia iš tiesų, alternatyvų apmąstymas. Visi tie metodai, suvalgyk varlę, grįžtamieji ryšiai, darbų žemėlapiai ir panašūs dalykai yra skirti laiko efektyvumui vardan kažko, bet tai nėra ilgalaikiai laimės garantai, nes tol kol esi priklausomas nuo kitų, niekada nesi tikras, kas bus su tavimi. Būti ir nuo nieko nepriklausyti yra nelabai įmanoma. Į amžiną argumentą reikia kurti savo verslą, tai didesnės priklausomybės nei tai, nesu mačius. Priklausai nuo ekonominės situacijos, klientų, darbuotojų, institucijų ir įstatymų, o jei kyla spontaniškas noras viską mesti, tai paprastam mirtingajam užtenka 14 darbo dienų ir šis laisvas eiti į visas keturias pusės, ko nepasakysi apie verslo savininkus, kurių bankrotai trunka ištisais metais, likusios paskolos ir panašiai dar ilgai neduoda ramiai miegoti. Aš esu už karjerą ir darbą su protu, ir su tikslu.
Kita pusė laiko planuotojų yra vidinės laimės skatintojai. Jie ragina nesinervinti, gyventi kažkur nuošaliai nuo visko, įtampos nejausti, o jei jauti kažkokius stresą keliančius jausmus, tai esi pats kaltas, nes valgai mėsą ir tave apgaubė kažkoks negatyvus bio laukas. Tokio super atsipalaidavimo, kurį jį bando pripiršti, jau nelabai ir surasi. Aš jo ieškodama jaučiausi tarsi ieškau kažko, ko nesu nei mačius nei girdėjus, ir vien tas bandymas laikytis ramiai, sukėlė daugiau negatyvo, nei pati problema. Esi priverstas sukti galvą, kaip sumokėti mokesčius, kaip įsigyti kažką. Poreikiai veda į priekį, o tas kraštutinis dvasingumas, nėra valiuta. Prekybos centre reikia ištraukti plastiko kortelę su turiniu viduje, norint atsiskaityti už prekes. Dvasingumas už šildymą nemoka, vidinė palaima sveikintina, bet kuomet reikia atlikti mokesčių mokėtojo vaidmenį, tai tampa nesvarbu. Pagrįstas nerimas dėl finansų yra normali žmogaus gyvenimo dalis. Kuomet buvau dėl to įsitempus, mane žodžiai atsipalaiduok, veikdavo kaip buliui raudona medžiaga.
Yra visokių žmonių, vieniems energiją tenka taupyti, kiti jos neranda kur padėti. Vieni linkę į ilgalaikę veiklą, kuri ramina ir teikia pasitikėjimą, kiti nuolat ieško naujo, o nusistovėjusi tvarką juos demotyvuoja. Kas yra svarbiausia – nei vienas pasirinkimas ir bruožas nėra blogas. Svarbu suprasti, kurias savybes turi. Aš visą laiką maniau, kad man patinka veiksmas ir, kad energijos vajėtus kiek. Aš esu žmogus, kuriam būdingi nežaboti energijos pliūpsniai. Kuomet dirbi ir padarai kalną darbų, kuomet buityje sukiesi tarsi vilkelis, kuomet norisi taip bendrauti ir šneku šneku, arba rašau ir galvoju, jau metas liautis, bet nesigauna. Tačiau yra ir kita pusė, vangios dienos, kuomet aš sau prikaišioju kaip kiti lekia, kaip visko siekia, o rankos nekyla, galva tuščia ir niekas nesiseka.
Laikas yra mūsų turtas ir tik mes žinom geriausia kaip jį išnaudoti. Kartais dirbant viršvalandžius, o kartais drybsoti prieš TV su atjungtom smegenim. Man teko gyventi derinant dienines studijas su dieniniu darbu, lėkti su amžina kalte, kad turiu būti kažkur per dvi vietas ir su kaltinimais sau, kad nedrįsk pavargti. Pasitelkiau aš visus efektyvumo metodus, nuo eating frog iki atsidaryk langus, kad kuo geresnis miegas būtų, nes miegi penkias valandas ir jos turi būt ne kitokios, bet efektyvios. Su žmonėm bendravau ir gi efektyvumo principu, kad jei nutols šitas bus negerai, nes ateityje gal jo prireiks, o su šituo galima ir nebendrauti, amžinai neturėti jam laiko, nes jeigu ir nutruks ryšys nieko tokio.
Aš pradėjau derinti du polius laiko planavimo. Sistemingą ir suplanuotą laiką darbams, laiką sau, ir dalį laiko šeimai, draugams. Permetus buvusius metus atgal, aš juose matau ir baigtų studijų, ir darbų, ir įgytų draugų, ir aplankytų kraštų, stirtą perskaitytų knygų, aplankytų renginių ir vakarėlių, sekmadienių su pižama. Gyvenimas tai nėra suvestinė ir tikslų išpildymas, gyvenimas yra kelionė už kurią esi atsakingas pats. Lyderiu galima būti ir versle, ir hamburgerių valgymo varžybose, svarbu kokia emocija tai lydi. Mylėkim savo laiką, nes jo nenusipirksim už jokius pinigus.

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *