Nuomonė ir nuotaika

Pasikeisk požiūrį!

Nežinau kaip jums, bet man daug kartų tekę išgirsti pastabų dėl požiūrio arba pasiūlymų jį pasikeisti. Panašiai kaip nekokybiškus batus arba užsisakyti naują patiekalą restorane. Pavyzdžiui sutinki neatsakingą žmogų, kurio dzin ant visko, jau sunaikino paskutines nervų ląsteles ir būtinai atsiras nors vienas, kuris patars taip nesinervinti. Patarimas vertas Nobelio premijos. Arba problemos šeimoje, darbuose, gyvenimo kely ir jau girdi – atsipalaiduok. Nepadeda varpelių skambėjimas, Bacho noktiurnai, Brazdžionio eilės, kai galvoje minčių fontanai, prakaituoja delnai, vis dėlioji planą kaip čia daryt, kaip čia pasielgt, o dar iš šalies girdisi frazės – „nesinervink“, „nesuprantu ko taip pergyveni“, „visiems taip būna“. Taip, taip, nesiginčiju, nes suvokimas, kad „o draugai, mums visiems sekasi blogai“ gelbėja dažnai, bet kai pamatai, kaip visi tie draugai galų gale su laimingais veidais, o pačiam ir vėl eilinį kartą liko apgailestauti ir guostis „kas neužmuša – padaro stipresniais“, „per kančias į žvaigždes“. Matau daug pavyzdžių, kai nereikėjo nei kančios, nei užmušimo, o žvaigždės buvo ranka pasiekiamos be vargo.
Aš jau susitaikiau su tuo, kad vieni moka geriau pasinaudoti progomis, perlipti per vieną kitą galvą, prisidengti pozicija – tai nieko asmeniško tik verslas, įgyvendina savus tikslus ir dar moko kitus. Aš visada buvau iš tų žmonių, kuriems rūpėjo ne tik pasiekti bet ir pats būdas kaip tai padaryti. Aš žinau, kad kartais būdama per sąžininga pasidarydavau sau daugiau bėdos. Vėl gi matyt blogas požiūris?. Nelinkus naudotis pažintimis, įkyrumu, brukti save, brautis visom jėgom, iš šono gali pasirodyti kaip nepasitikėjimas ar vangumas, bet iš tiesų tai viskas atvirkščiai. Kuomet gerai jautiesi savame kailyje ima nebereikėti pripažinimo kitų lūpomis, nebereikia aplodismentų ir pritarimo. Siekiu kaip galiu apsigaubti tuo geruoju kailiu-šarvu, tik ne visada pavyksta. Kartais reikia nuskęsti savoje bėdoje, nes tai vienintelis būdas surasi išeitį. Galima galvoti ir daryti kaip Jonas, Petras ar Marytė, bet tai jų būdas, tai jų išeitys, tai JŲ požiūris. Žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba parodyti kitokį kelią, kitus taškus, bet leisti pačiam eiti.
Ironiška, bet didžioji dalis žmonių, kurie man liepė ir spaudė keisti požiūrį – buvo teisūs. Tik vienas BET. Tuo metu to padaryti buvo neįmanoma. Laikas, kai labai ieškojau darbo ir jo negalėjau rasti, gyvenimo tarpsnis kai vaikščiojau į tragiškus pasimatymus, periodas, kai neįstojau į norimą specialybę, momentas kai suvokiau, kad studijos ir po jų laukiantis darbas yra visai ne man DNR lygmeniu, visi pasikeitimai, kurie davė peno apmąstymams ir darė mane sutrikusią, kitų akimis buvo per ne lyg sureikšminti. Po kurio laiko aš ir pati supratau, kad nebuvo dėl ko taip pergyventi, nes viskas susistatė į savo vietas. Dar daugiau, aš pajaučiau, kad viskas dar keisis ne kartą ir ne du. Svarbus momentas, kad visa tai turėjau išgyventi pati savo jėgomis, savo požiūriu. Kartais aš matau, kaip mano aplinkoje žmonės užsisuka į tuos pačius verpetus, aš labai noriu pasakyti, kad gi tikrai, baik čia nervuotis, bet labai gerai suprantu, kad nebaigs, nes čia toks savotiškas gyvenimiškas krikštas. Galu gale atrandi savo būdą ne tik spręsti problemą, bet ir reaguoti į ją, kokia ji bebūtų.
Natūraliai pradėjau dirbti su savo požiūriu tiek semiantis gerų pavyzdžių, skaitant knygas, eksperimentuojant bendravime. Atradau būdą, kai tiesiog atidedu sprendimą, jei nesugalvoju kaip elgtis geriausiai. Vieną iš svarbiausių dalykų – atsifiltravau žmones, kuriems ką sakyti, nors vis dar būna, kad pradedu kalbėti temomis, kuriomis abipusio supratimo nėra. Nustojau tikėtis kažkokios patariminės pagalbos, nes protingi žmonės, pasidalina savo patirtimi, bet galutinį sprendimą palieka pačiam. Suvokiau galų gale, kad laimė yra vidinė būsena niekaip nesusijusi su pareigomis, statusu, sąskaita banke ir feisbuko draugų skaičiumi. Dar daugiau joje yra vienintelis santykis – santykis su savimi. Nebežiūriu į nieką per rožinius – tobulumo akinius, taip pat atsisakiau tragizmo. Visur matyti aukojimąsį, santykius įvardinti kaip „darbą“, nes niekas tų aukų nemato ir dar smagiau, kad jų niekas neprašė. Gal daug kam nepatiks ir dabar paspaus iksą kampe, bet iš tiesų gerai pagalvojus, mes viską ką darom dėl kito, iš tiesų darom dėl savęs. Norim, kad kažkam rūpėtumėm, todėl imam rūpintis patys, norėdami nesijausti vieniši kuriam draugystes ir santykius, todėl, kai išgirstu ditirambus aukai – labai suklustu, kur ta auka?. Egoizmu persmelkti net geriausi darbai, už kurių slypi noras būti vertinamu, įtakingu. Nėra sudėtinga į gyvenimą prikimšti kompromisų, taisyklių, principų, įsitikinimų įvairiausio plauko, bet kaip tarp jų visų jaustis lengvai ir gerai, čia jau kitas klausimas ir kita tema.
Dažniausiai mes patys valdom požiūrį, bet būna, kad ir požiūris valdo mus. Aš nežinau kas yra „geras požiūris“ ar „blogas požiūris“ manau, kad jis niekada iki galo nesusiformuoja, vis keičiasi pagal situaciją, perspektyvas, asmenybę. Labai dažnai liūdesys ar kita slogi emocija, nėra požiūris, o tiesiog jausmas, kurį tikrai labai naivu siūlyti pasikeisti!.
Nelabai turtinga mano patirtis gyvenimo svetur, bet vienas dalykas man yra įsirėžęs atmintin iš to laiko. Jausmas, kai nesijauti apsuptas teisuoliškų visažinių, negirdi jokių frazių “tavo vietoj daryčiau taip”. Niekas taip nekomentuoja, nevertina, nesiūlo keisti požiūrio, sprendimus gerbia, liūdi iš pagarbos, džiaugiasi kartu iš mandagumo. Gal daug tų emocijų dirbtinų?.. Gal. Gerai pagalvojus tarp dirbtinio džiaugsmo ir natūralaus negatyvo (nors ir užmaskuotu rūpesčiu), rinkčiausi pirmą variantą. Deja ir pati esu mėgėja pradėti “nežinau, nežinau aš kitaip daryčiau”, bet bent jau užbaigiu “spręsk pats/pati”. Kartais kai girdi iš keturių pusių, skirtingas penkias nuomones imi nebegirdėti pats savęs – kas yra svarbiausia.
Pabaigsiu įrašą sakraliai, viena iš biblijos sentencijų, – „Neteisk ir nebūsi teisiamas”. Taip norėtųsi daugiau supratimo ir mažiau vertinimo!

Patinka(1)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *