Pasauli, kur tu eini, vis sukasi mano galvoje. Vieną, atrodo visiškai eilinį vakarą atsigulus ir kietai miegojus, ryte tarsi nubudau naujame pasaulyje. Mes visi žinom kas yra teroras, kas yra ekstremistai, matėm atakas, patyrėm tą siaubą, bet šį kartą šalia visos šios tragedijos, brolis broliui patapo priešu. Kas kaltas?. Kas atsakys ir svarbiausia kas bus vėliau?. Nevaidinsiu išminčiaus, kad iškart mąsčiau konstruktyviai. Užvaldė pyktis, užvaldė keršto troškimas. Dėl viso kalti pasirodė pabėgėliai, kam gi jų čia mums ir betrūko. Bet ar gi nuskurdęs siras su merdinčiu vaiku ant rankų yra ta grėsmė sprogdinanti pasaulio sostines?. Su pabėgėlių minia pateko ir teroristų, taip sistema netobula. Tai vienas kelias. Kiti Paryžiaus piliečiai, o prisiminus Breiviką, tai jis tobulosios Norvegijos savas vaikas. Ekstremizmas yra pažiūros. Jas gali turėti lenkas, anglas ar siras. Kiekvienas renkasi mylėti ar nekęsti, toleruoti ar smerkti. Kita pusė tai, kad terorizmui ruošiamasi. Niekas negimė teroristu. Žuvis pūna nuo galvos. Nukauti vadeivas, sugriauti štabus, sunaikinti finansavimą – tai yra gelmė iš kurios išeina teroro pasekmės šiandien, kruvinasis Paryžius. Tie vargšai bėgantys nuo teroristų, nėra terorizmas. Nėra sudėtinga juos susodinti į lėktuvus, valtis, automobilius ir išsiųsti atgal. Bet ką tai pakeis?. Juos nužudys jų pačių namuose. Teroristai sugeba įlipti į lėktuvus ir traukinius, patekti į aikštes ir įvairiausius miestus, o ar atsikračius tų vargetų iš guminių valčių, jie sustos?. Minia liktų patenkinta, linčo teismas ir atpirkimo ožiai visuomet džiugina visuomenę. Ar nuo to sustos pogrindžio organizacijos, ar nuo to mes būsim saugesni?.Viską apipinti musulmonų baime, neapykanta yra labai paviršutiniška.
Aš buvau Paryžiuje ir labiausiai man patiko, ne įspūdingi pastatai, o įvairovė ir laisvė, kuri griaunama. Šalia siejamos baimės, siejama ir neapykanta, kuri yra tokia artima terorizmui. Teroristas ryžtasi griaunančiai atakai ne iš pozityvaus jausmo, o iš neapykantos, kuri jam sudiegta. Kuo mes tapsim patys valdomi neapykantos? Tokiais pačiais, kurie nori naikinti ir griauti, nesigilinant ir nemąstant. Aklas keršto troškimas, nuves tik į susinaikinimą.
Islamo valstybei įtakos nepadarys mūsų vienybė, ji gali keisti tik mus.Kare laimėtojų nėra. Bet ar yra kitas pasirinkimas kovojant su aklu fanatizmu ir noru pralieti kraują. Pagal idėją Europa gina vieningą ir tolerantišką visuomenę, žemyną su laisvomis sienomis ir taika. Kiek mumyse pasiliko tos vienybės ir tolerancijos. Mūsų karas tampa tauta už tautą, bet ne už vienybę, kas kaltas ir kas mažiausiai gali apsigint, tas bus nubaustas. Galima užsidėti rožinius akinius. Galima užsidėti keršto akinius, kurie iškreips faktus taip realistiškai. Mes dar nesupratom kas yra mūsų priešas. Bet šiai dienai didžiausias priešas, visuomenė šalia kuri tetrokšta linčo teismo.Šių baisybių akivaizdoje mane ramina ne ginklų arsenalai ir karo planai, o žmonės, kurie sugeba išlikti ŽMONĖMIS.
(1)Nepatinka
(0)