Knygų apžvalgos

Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“

Na jau prieš pradedant skaityti šią knygą nusiteikiau, kad ji bus savotiška, ekcentriška, galbūt net baiminausi per painių ir sudėtingai suvokiamų dalykų. Verčiant lapą po lapo supratau, kad stebuklai slypi paprastuose dalykuose.
Ši istorija apie garbaus amžiaus matematikos profesorių, kurio atmintis po patirtos traumos tesiekia aštuoniasdešimties minučių atkarpą. Jo ledinio charakterio svainė nusamdo tvarkytoją, pagalbininkę profesoriui. Bėgant puslapiais atsiskleidžia jų kasdienybė, sutarimas, pagarba vienas kitam ir profesoriaus ligai. Kadangi negalėdamas atsiminti daugiau nei aštuoniasdešimt minučių prie švarko kabinasi lapelius su priminimais, paaiškinimais. Kasdieniniai jų susitikimai tarsi pirmą kartą, bet tai netrukdo augti draugystei. Profesorius sužinojęs, kad tvarkytoja turi sūnų, kuris jos kantriai laukia grįžtančios namuose, liepia kartu atsivesti ir vaiką. Nuo tada kasdienybė prisipildo vaikiškų minčių, klegesio, bet profesoriui tai atgaiva.
Labai svarbu paminėti šioje knygoje esanti matematikos faktorių. Ilgą laiką man matematika asocijavosi su logika, tikslumu ir atrodė labai toli nuo jausmų, tačiau šioje knygoje skaičiai sutalpino jausmus ir bendravimo grožį.
Skaitant šią knygą, joje tarsi nieko per daug ir nevyksta. Siužetas nesproginėja įvykiais, autorė nesistengia manipuliuoti skaitytoju, kažkaip įmantriai užbaigti skyrių, kad norėtųsi iš karto versti kitą lapą. Man asmeniškai, labiau norėdavosi stabtelti ir pagalvoti, todėl knygą skaičiau ganėtinai ilgai ir lėtai, nes manau tai viena tų, kuomet skaitant vienu ypu, galima daug grožio tiesiog pamesti.
Man ši knyga galėtų būti kokiame nors karantino must read sąraše. Kurį laiką skaitydama vis laukiau kažkokio įvykio, sukrečiančio momento, kuris keistų siužetą ir veikėjų gyvenimą, tačiau perskaičius knygą supratau, kad nebūtinai reikia tų sprogimų, užtenka tiesiog būti šalia, tam, kad vieni kitų gyvenimuose paliktumėm neišdildomus pėdsakus.
Nugarėlė: Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.
Metai: 2020
Puslapių skaičius:240
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4– labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *