Knygų apžvalgos

Virginie Grimaldi „Lietui lyjant laimė kvepia stipriau“

V.Grimaldi man jau pažįsdama autorė, esu skaičiusi jos knygą „Ir tada suprasi kur slypi tavo laimė“, kurioje papasakota graži ir jautri istorija apie merginą po nelengvo gyvenimo etapo įsidarbinusią senelių namuose ir ten atradusią naują požiūrį į gyvenimą. Toji knyga man patiko, bet pabaiga buvo kiek saldoka. Labai buvo nekantru paimti į rankas naująją autorės knygą.
Šį kartą autorė papasakoja skyrybų istoriją. Polina ir Benas kartu penkiolika metų, turi nuostabų sūnų, tačiau Benui ši santuoka jau prarado prasmę ir jis pareiškia norą skirtis. Skaudžiai išgyvendama šeimos griūtį Polina permąsto bendrą gyvenimą, reguliariai išsiunčia vyrui jų bendro gyvenimo prisiminimus, iš kurių ir skaitytojas susidaro nuomonę koks buvo jų gyvenimas, sunkumai ir džiaugsmai. Tai viena iš siužeto linijų. Kita siužeto linija yra pasakojanti apie Polinos dabartį, sunkų susitaikymą su gyvenimu be vyro, neigimą, ilgesį, sudėtingus santykius su seserimi, nutylėtus svarbius dalykus.
Tai knyga, kuri narplioja sudėtingus šeimos santykius, užsisklendimą savyje. Viskas yra sudėtinga, bet teksto stilistika yra be galo paprasta gerąja prasme, nuoširdi. Tai knyga be kažkokių filosofinių makaronų, bet turinti savyje daug gylio. Knygoje yra netikėtas Polinos vyro sprendimas, o tik pačioje pabaigoje slaitytojui yra atskleidžiama, kur tie rašomi laiškai Poliną ir Beną atveda ir koks yra galutinis jųdviejų sprendimas.
Rausva knyga, kiek salstelėjusiu pavadinimu, bet tikrai nereikia apsigauti. Skaičiau šią knygą labai jaukiai ir tikrai nenorėjau, kad pasibaigtų. Retai taip būna.
Nugarėlė: „Polina, aš noriu skirtis. Aš tavęs nebemyliu.“
Vos keli žodžiai, – bet Polinos Frėmon gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ilgai negalvojusi, ji susikrauna daiktus ir pasiėmusi ketverių metų sūnų išvyksta pagyventi pas tėvus. Prisiekia sau, kad tikrai neilgam, – tik kol praeis išsiskyrimo skausmas.
Tačiau net po pusės metų Polina nesijaučia „išgijusi“: tą nelemtą dieną ji vis iš naujo išgyvena mintyse, o skausmas žioji lyg atvira žaizda, kuriai niekad nelemta užsitraukti. Polina įsitikinusi, kad vyras ją vis dar myli, tad nutaria griebtis paskutinio šiaudo: kasdien savo brangiam Benui išsiųsti po laišką ir priminti, kokie neapsakomai laimingi jie buvo visą kartu praleistą laiką. Tik geriausius norus ir gražiausias praeities akimirkas dažnai temdo neišsakyti jausmai, paslaptys ir nuoskaudos, kurie verčiau niekada neiškiltų į paviršių.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 352
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *