Knygų apžvalgos

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“

Šios knygos ištraukos, tezės ne kartą man yra pasirodžiusios internete, ypač motinystės pasidalinimuose, diskusijose ir visada man jos būdavo tiksliai apibūdinančios mane – mano jausmus, požiūrį, patirtį. Kažin ar galėtų būti kitaip, nes aš ir esu tas devyniasdešimtųjų vaikas, o beveik prieš dvejus metus pati tapau mama, todėl tikrai negalėjau likti neskaičius šios knygos.
Knyga prasideda žvilgsniu į devyniasdešimtuosius, kupinus perversmo, nežinomybės, smurto, miglotos ateities. Visą to laikmečio sudėtingumą išgyveno mūsų tėvai, ieškodami naujų kelių finansiniam išgyvenimui, patirdami įtampą dėl nežinomybės ateityje ir žinoma, augino vaikus. Toliau autorė rašo apie empatiją tėvystėje, kaip ji kito, apie lūkesčius susilaukiant vaikų ir kokia yra ta tikroji, ne „instagraminė“ motinystė. Man labai patiko įžvalgos apie perfekcionizmo ir vaikų auginimą, iliuzijas, kad viskas gali būti suderinama, taip kaip anksčiau (iki atsirandant vaikams) ir labai ramų, darnų priėmimą, kad taip kaip buvo jau nebus, bus kitaip. Būtent tą virsmą aš pati išgyvenau labai stipriai, tų dviejų gyvenimų lipdymą, kurie visiškai nesusilipdė, kol galiausiai supratau, kad viskas keičiasi iš pagrindų, su nauja atsakomybe ir prioritetais. Autorė liečia tikrai labai įdomias, aktualias temas, apie vienatvės jausmą auginant vaikus, apie šiuolaikinius vaikus ir požiūrį į juos. Tai sudėtinga, nes matydami kokias ydas turėjo mūsų tėvai, mes norim kažkaip geriau auklėti savo vaikus, bet ne visada žinome kaip, iš to kyla perdėti lūkesčiai, nemokėjimas nubrėžti ribų arba kaip tik perdėta kontrolė ir „genijų auginimas“.
Knygą skaityti labai lengva, tekstas pagaulus, aiškus ir viskas labai išgryninta. Antroje pusėje kiek daugiau pačios autorės gyvenimo detalių, patirčių, bet mano skoniui viskas derėjo.
Manau šį kartą apžvelgdama knygą labai daug įpyniau asmeninio požiūrio ir minčių, bet kitaip ir būti negalėjo. Ši knyga turi paliesti, gal net skaudžiai, tam, kad apnuogintų, priverstų susimąstyti, ką mes nešamės iš savo vaikystės ir kai ką gal reiktų palikti, ten kur ir vieta, tuose laukiniuose devyniasdešimtuosiuose.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 121
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *