Vaiva Rykštaitė man viena iš tų rašytojų, kuri rašo fainiai. Suprantamai paprastajam žmogui, be didelių literatūrinių viražų, bet labai taikliai ir dažnai ten kur skauda, kur nemalonu. Skaitydama jos tekstus dažnai atpažįstu save negatyviam kontekste ir tai augina. Pažiūrėti į save kritiškai, kartais su ironija, visai naudinga, nes tai priverčia keistis, o kartais bent pagalvoti apie kitokį požiūrį. Šią knyga įsigijau dar jos populiarumo laikais, bet perskaičiau tik dabar ir manau tai gerai, nes prieš porą metų būtų taip nesurezonavę kaip dabar.
Laukinio kapitalizmo pradžia, Kaunas. Maža mergaitė Gintarė ir jos mama gyvena ankštame bute. Pasitaikius progai iš moters vardu Liza, nusiperkamas erdvesnis butas, su kuriuo pradedama svajoti ir norėti iš gyvenimo vis daugiau. Prišnerkštos laiptinės, čigonės išvagiančios skalbinius, kaimynų apkalbos, reketas, kiauri langai ir tarakonai – visi atributai iš devyniasdešimtųjų. Nepaisant visko Gintarės mama Saulita vis ieško to vienintelio vyro, tos tikrosios meilės, vienas vyras keičia kitą, bet Saulita nepasiduoda. Gintarė auga matydama savo netobulą mamą, bet jųdviejų ryšys be galo stiprus, nes kas benutiktų jos turi vieną kitą. Mergaitė iš vaikystės žengia į paauglystę – pasibučiavimai ir parūkymai bromuose, pažintys su vaikinais prie Kauno pilies.
Tai knyga apie devyniasdešimtųjų kasdienybę. Kokie buvo santykiai tarp kaimynų, tarp kokių daiktų žmonės gyveno, apie ką svajojo ir ko norėjo. Knygoje viskas labai autentiška: pradedant nuo to kokioje aplinkoje jie gyveno iki to kaip bendravo, daug tų laikų keiksmažodžių, slengo. Visa tai man labai patiko, nes priminė ir mano vaikystę devyniasdešimtaisiais, tik aš užaugau Vilniaus daugiabučiuose. Aišku, kad daug dalykų knygoje sutirštintų, bet būtent tas lašelis ironijos ir sarkazmo išlaiko skaitytojo susidomėjimą.
Skaitant šią knygą daug kartų šyptelėjau, bet kartu ir spaudė širdį dėl to, kiek šiame laikotarpyje buvo skurdo ir neteisybės. Šiandien užvertus paskutinį lapą susimąsčiau, kad devyniasdešimtieji jau toli praeity, bet antspaudas iš tų laikų lieka visam gyvenimui.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 264
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)