Knygų apžvalgos

Shari Lapena „Popierinės sienos“

Atėjo metas nardymus po sielos gelmes pakeisti kažkuo su daugiau veiksmo, daugiau šaudo – gaudo įtemptumo ir kaip tik iš leidyklos gavau šviežią trilerį.
Pradėjus skaityti, praktiškai po dviejų puslapių man tiesiog prieš akis stovėjo Madeleine McCann istorija ir visi skaityti straipsniai. Jei kam šis vardas nieko nesako, tai yra mergaitė, kuri buvo 2007 metais pagrobta iš viešbučio kambario Portugalijoje, kol tėvai su draugais vakarieniavo ir iki šiol nerasta. Knyga prasideda kaip ir tikroji istorija, tėvai išeina pas kaimynus vakarieniauti, vaikas miega paliktas lovytėje namuose, tėtis su mama tikrina pakaitomis kas pusvalandį ir pamato, jog vaiko nebėra. Nuo šio taško prasideda įtarinėjimai, motyvai, policijos darbas ir pradedama ieškoti tiesos, kas pagrobė kūdikį. Puslapis po puslapio istorija pildosi naujomis detalėmis, tėvų panika auga, policija artėja prie tiesos, įsipina dideli pinigai ir įnešama dar daugiau sumaišties.
Natūralu, kad kalbant apie tokias knygas yra nuodemių nuodemė gilintis į siužetą ir per daug plėstis, nes net ir blogo nenorint, žodis šen, žodis ten ir gali išsprūsti daugiau nei reikia. Labiau gal pasidalinsiu kaip man sekėsi skaityti, ar labai delnai prakaitavo, ar nuspėjau kas gi tas blogietis. Kažkaip nesu detektyvų, trilerių skaitovė profesionalė, neturiu daug patirties su jais, bet šią istoriją skaičiau be prakaito, verčiau tuos puslapius susidomėjusi, bet ramiai, ties viduriu jau jaučiau kas nagus prikišęs prie vaiko dingimo. Nemanau, kad ta skaitytojo nuojauta ties knygos viduriu yra didelis pliusas siužetui, man tikrai norėjosi daugiau vedžiojimo už nosies. Žinoma, kad galutinai motyvai paaiškėja pabaigoje, visi taškai susidėjo, tačiau, nebūtų pakenkę ir didesnis pėdų sumėtymas.
Perskaičius knygą labiau likau su mintimis apie tikrąją Madeleine, ar kada nors sužinosime kas jai nutiko. Galima diskutuoti ar toks akivaizdus panašumas su plataus mąsto tikra istorija yra pliusas ar minusas. Aš lieku su nuomone, kad čia taip kaip perdainuoti žinomus cover‘ius – jei neatrodai prastesnis už originalą, turi išskirtinumą, viskas gerai, tačiau jei varai kažkur pro šoną, atrodysi dvigubai prasčiau, nes visi tikėsis kažko wow.
Mano nuomone tai pakankamai švelnus skaitinys savo žanre, jis nešokiruos savo detalėmis, labiau gal bus loginis uždavinys, nes yra tekę skaityti tokių, kuomet skaitytojui su lakesne vaizduote gali spazmuoti skrandį. Na, o aš visada primenu, kad apžvalgos – apžvalgomis, bet geriausia skirti laiko ir susikurti savo patirtį.
Nugarėlė: Džiaugsmu ir energija trykštanti kaimynų pora iš gretimo namo pakviečia Aną ir Marką Končius užsukti vakarienės. Tačiau jiems griežtai pasakoma: jokių vaikų; nieko asmeniško, tiesiog kaimynė Sintija negali pakęsti kūdikių verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį. Nors Ana nėra tikra, ar elgiasi teisingai, jiedu su vyru susitaria, kad kas pusvalandį eis patikrinti, ar jų pusės metų mažylė Kora ramiai miega lopšyje. Končių namai vos už kelių žingsnių – juk nieko blogo nenutiks…
Tačiau dabar viskas atrodo kaip didžiulė klaida: spengiančios tylos užlietuose Anos ir Marko namuose knibžda būrys policininkų, kiekvienas detektyvo Rasbacho klausimas tėvus gramzdina vis giliau į neviltį, o Koros nebėra. Dingo. Kažkas ją paėmė, kol jie linksminosi visai šalia.
Įsibėgėjant įtemptoms lenktynėms su laiku, ima aiškėti nuslėptos detalės, į paviršių iškyla ilgai gniaužta pagieža ir nuoskaudos, slapti planai ir išdavystės. Kuo pasitikėti, kai visi gali būti kalti, o tavo gyvenimas pažiro į šipulius ir jo nebėra kaip surinkti atgal?
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 304
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *