Aš nesu labai didelė fantastikos fanė, tačiau man labai patinka realybė su magiškais prieskoniais. Ir būtent prieskoniais. Todėl manęs per daug nežavėjo Haris Poteris, po kažkelintos knygos jis sau, o aš sau. Žiedų valdovas išvis nepažintas dalykas. Natūralu, kad prieš imantis šios knygos mane lankė abejonės ar ne per daug čia bus šakar makar mano skoniui, nes tokiu atveju knyga bus skaitoma amžinai. Šią knygą perskaičiau sparčiu tempu, ji nugalėjo norą skrolinti telefone, o tas skrolinimas jau tampa rimtu dalyku norint nuveikti prasmingų dalykų. Knyga išties įtraukia, o kaip nuolat skaitančiam žmogui, tai nėra jau taip dažna, nes natūraliai išrankumas literatūrai didėja ir norisi vis kažko naujo. Knyga pasakoja apie moterų fizinę galią. Vis daugiau jaunų merginų ir vyresnių moterų savo delnuose atranda galią, kurį gali sužeisti ir žudyti. Pradžioje tai tarsi savigyna, vėliau kerštas už padarytas skriaudas vyrams, kol tampa tiesiog nevaldoma beprotybe. Teko matyti įžvalgų, kad ši knyga glaudžiai susijusi su feminizmu, tačiau mano galva, tame yra tik dalis tiesos. Visiškai sutinku, kad momentas kuomet vyrai pagaliau gauna į kaulus už moterų niekinimą yra dvelkiantis feminizmu, bet man ši knyga labiau siejosi su valdžia ir įtaka, godumu. Ši knyga man buvo apie tai, kad niekada nėra „gana“, jog valdžios ir įtakos skonis yra toks saldus, kuris gali paminti moralę, supriešinti. Moterų išaugusi galia tampa vyrų engimu, skaldo šeimas ir valstybes, sėja paniką ir konfrontaciją visuomenėje, kuriamos fanatiškos religijos ir aklas tikėjimas viena tiesa. Būtent šiuose dalykuose labai maža magijos, o labai daug kasdienybės, manau puikiai išlaikytas balansas. Siužetas nėra nuspėjamas, veikėjai spalvingos asmenybės, kurių likimo keliai susipina ir išsiskiria. Galų gale išlieka klausimas: ar galia bus pažabota ir ką ji sukurs?.
Margaret Atwood vardas ant viršelio tiesiog viliote vilioja imtis šios knygos, nes „Tarnaitės pasakojimo“ populiarumas didžiulis, tačiau nors tai abu to paties žanro kūriniai, tačiau jų siužetas, tempas labai skirtingi. „Galybė“ yra staigesnis, manevringesnis pasakojimas. Man jis buvo lengviau suprantamas, manau jame mažiau veikėjų ir jie aiškesni (savaime suprantama aš jų neskaičiavau, bet na toks įspūdis perskaičius).
Finalinį žodį tariant, aš labai džiaugiuosi, kad mano rankose atsidūrė ši knyga ir aš pagaliau baigiu bijoti fantastinių elementų, o distopiniai romanai tampa tas gaivus vėjas tarp mano skaitinių.
Nugarėlė: Merginos ir moterys visame pasaulyje viena po kitos atranda turinčios galią.
Pakanka vieno prisilietimo, kad sukeltų neištveriamą skausmą – ar net mirtį.
Staiga kiekvienas vyras žemėje susivokia beprarandąs kontrolę.
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 400
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)