Mitch Albom mano mėgstamas autorius, bet mūsų krašte jis nėra kažkoks populiarus, todėl išversta ne tiek ir daug jo knygų, kiek galėtų. Taip pat nėra ir naujų perleidimų todėl kai kurias knygas tenka medžiotis. Nors gal kai dėl knygos gavimo įdedi daugiau pastangų tai ir skaitosi kažkaip….saldžiau.
Jei teisingai suskaičiuoju tai yra ketvirta šio autoriaus knyga, kurią perskaičiau. Su laiku man jau tampa jo braižas – prasmingus vertybinius dalykus atskleisti netekties perspektyvoje. Čikas kaip reikalas sujaukė savo gyvenimą: sugadinti santykiai su žmona, skyrybos, net sava dukra nepakviečia į vestuves, beisbolininko karjera praradusi šlovės dienas, nieko artimo nebėra, nebėra ir prasmės gyventi. Nebeturėdamas įkvėpimo ir jėgų šiam gyvenimui, Čikas pasirenka pabaigą – savižudybę. Tačiau pakibęs tarp gyvenimo ir mirties sutinka savo mirusią mamą. Per daugybę metų kartų Čikas neįvertino savo mamos gerumo, atlaidumo, pastangų, jis vis labiau supranta koks dažnai negailestingas buvo savo mamai ir kokia ji atlaidi, supratinga. Bėgant puslapiams dėliojasi platesnis paveikslas kokia buvo Čiko vaikystė, už ką jis baudė savo mamą ir kokie buvo jos sprendimų motyvai.
Tai graži knyga apie mamos meilę ir apie tą dieną, kurios taip dažnai pritrūksta pasakyti, kad myliu, vertinu, branginu. Iš vienos pusės tema kaip ir banali, apie laiką, kurio vis neužtenka patiems artimiausiems, bet vis tiek knyga turėjo savyje tai kas traukė dėmesį, buvo įdomu kaip klostysis Čiko lemtis toliau.
Man patinka, kad autorius liesdamas tokius dalykus kaip gyvenimo prasmė, santykius sugeba rašyti nepereidamas į pamokantį toną, neužbaigia kažkaip visko rožinėm spalvom ir perskaičius istoriją lengviau atsisijoti kas gyvenime yra išties svarbu ir gyventi taip, kad nereiktų tos bent dar vienos dienos.
Metai: 2008
Puslapių skaičius: 193
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)