Šią knygą perskaityti paskatino siužeto kontekstas ir aibė puikių knygų blogerių atsiliepimų. Nesu didelė mylėtoja istorinių romanų, nors jie ir puikūs, bet vis tiek širdis, ir rankos tiesiasi link visokių siusi – miusi, vidinių jausmų narpliojimo reikalų. Ši knyga nėra istorinis romanas, skaitytojui nereikia gerai išmanyti pasaulio istorijos, viską kiek reikia žinoti – pateikta knygos siužete.
Pasakojama apie dviejų seserų gyvenimą, Hana yra henajo (nardytoja iš vandens gelmių traukia visokias gerybes ir jas pardavinėja). Tai ne tik būdas pragyventi, bet kartu ir moraliai svarbi tradicija, pereinanti iš kartos į kartą, palydėta ritualais ir pasišventimu. Hanos gyvenime svarbu ne tik buvimas henajo bet ir didžiulė ir plati meilė savo jaunesniajai seseriai. Vieną dieną Hanos gyvenimas pasikeičia negrįžtamai, mamos prisaikdinta saugoti sesę jų laukiančią krante, Hana pastebi artėjant japonų kareivį. Nugalėjus bangas, ji išgelbėja seserį – ją spėdama paslėpti, tačiau pati atsiduria japonų kareivių nelaisvėje.
Merginos korėjietės buvo grobiamos iš šeimų ir gabenamos į viešnamius aptarnauti kareivius. Šis faktas yra realus istorinis momentas, todėl skaitymas apie merginų prievartavimą, kankinimą, žeminimą buvo dar jautresnis. Hanos istorija yra sukrečianti, išplėšta iš saugių namų, ji balansuoja tarp troškimo mirties ir vis pabundančios vilties dar sugrįžti į namus.
Emi nors ir išgelbėta sesers deja negyvena ramaus gyvenimo. Šeimą pasiekia karo negandos, netektys. Dalis istorijos pasakojama Hanos lūpomis karo metu, dalis iš Emi prizmės šių laikų kontekste. Begalinis šeimos ilgesys ir viltis kada nors dar susitikti, tai didžiausias seserų troškimas.
Šioje istorijoje yra žiaurių scenų, todėl itin didelius jautruolius gali šokiruoti, na, bet imantis knygos apie karą ir grobiamas merginas, tam reikia adekvačiai nusiteikti.
Man patiko kaip autorė suderino istorinį kontekstą grožinėje literatūroje, nes tai knygai pridėjo labai daug gylio ir prasmės. Kartais būna knygų, kurias perskaitau ir užverčiant paskutinį puslapį suprantu, kad nors viskas ir ok, bet jei būčiau neskaičius – nieko nebūčiau praradus, šį kartą yra visiškai kitaip. Būtų be galo apmaudu praleidus pro akis tokį skaitinį. Man knyga labai patiko – jaučiu ne tik perskaičiusi sukrečiančią istoriją, bet ir sužinojus svarbių istorinių faktų.
Nugarėlė: Korėja, 1943-ieji. Šešiolikmetė Hana visą gyvenimą praleido Japonijos okupuotoje šalyje. Kaip henajo – nardytoja, nerianti į ledinį jūros vandenį ir ieškanti kriauklių arba austrių – ji džiaugiasi kitoms korėjietėms neprieinama laisve. Kol vieną dieną, nuo japonų kareivio išgelbėjusi jaunesniąją seserį, patenka į Mandžiūriją ir tampa viena iš „paguodos moterų“.
Pietų Korėja, 2011-ieji. Emi jau šešiasdešimt metų kankina mintys apie sesers auką. Kad atrastų ramybę ji priversta pažvelgti praeičiai tiesiai į akis. Ar Emi, regėdama besikeičiančius savo vaikus, sugebės susitaikyti su išlikusiosios kaltės jausmu ir atleisti už šimtams tūkstančių nekaltų moterų padarytą skriaudą?
Metai: 2019
Puslapių skaičius:376
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)