Knygų apžvalgos

Mary Beth Keane „Šiltinė“

Sunku būtų pasakyti kokia dar knyga būtų aktualesnė šių dienų realijoms nei šioji. Nors karantininė kasdienybė kasdien tampa vis laisvesnė, bet tam tikras ateities nerimas vis dar lydi ir tikiu, kad ne mane vieną, todėl skaityti apie karantiną ir mirtinos ligos protrūkį buvo labai artima. Šiurpokai artima.
Merė Melon iš Airijos atvyksta į Ameriką ieškodama geresnio gyvenimo, pradėjusi dirbti skalbėja, ilgainiui suprato, kad jos pašaukimas ir gyvenimo aistra – maisto gamyba. Dirbdama virėja pasiturinčių žmonių namuose ji save realizavo, sutardavo su šeimininkais, prisitaikydavo prie jų poreikių, tačiau visas kortas sujaukia paaiškėjus, kad per Merės gaminamą maistą yra platinamas mirtinos ligos užkratas. Sužinojusi tai ji kovoja su karantino nuosprendžiu, bando surasti tiesą medikų sprendimuose, galų gale priimti faktą, kad nejusdama visiškai jokių simptomų neša mirtį kitiems.
Mano nuomone, tai knyga, kurioje esmė yra Merės charakteristika, jos sprendimų kvestionavimas. Ar ji auka?. Vos tik paėmusi knygą į rankas, buvau nusiteikusi, kad tai žmogaus ir sistemos kova, bet palaipsniui atsiskleidžiant Merės asmenybei ir gyvenimo istorijai vis dažniau ėmiau savęs klausti ar jos sprendimai turi pakankamai atsakomybės. Galų gale ar galima kaltinti žmogų, kuris trokšta asmeninės gerovės ir momentais pamina visuomenės interesą, nes žiūrint iš šalies viskas aišku, kai pradedi vertinti iš asmeninės perspektyvos – tampa kur kas painiau.
Knyga paliečia diskriminacines temas – lyties, santykių statuso, medicinos sistemos teisiškumo. Merės asmeniniai santykiai taip pat yra sensacingi to meto situacijai, gyvendama su vyriškiu ne santuokoje, ji ir vėl iškrenta iš įprasto konteksto. Merės aprašytas gyvenimas yra sudėtingas, pilnas kontraversiško elgesio, o kiekvienas skaitytojas ją matys skirtingai, vieni labiau kaip auką, kiti galbūt labiau kaip kaltininkę. Mano akimis, tai ir yra šios knygos didžiausias pliusas, dviprasmiškas jausmas ją skaitant, nes visa tai sukuria realumo įspūdį, juk nei vienas iš mūsų nesame vien geras ar blogas. Esame visokie, priklausant nuo situacijos. Tokia yra ir Merė Melon. Mikrobų Merė.
Pati knyga skaitėsi visai neblogai, vietomis mintys nuklajodavo nuo skaitom teksto, kartais susimąstant apie skaitomą turinį, o kartais buitiniais klausimais, vietomis galbūt norėjosi spartesnių įvykių, tačiau apibendrinus tai buvo viena tų knygų, kuri ne tiek įtraukia, kad negali sustot skaityti, bet labiau visą įspūdį pajunti užvertęs paskutinį lapą.
Man gyvenime dažniausiai būna juoda ir balta, bet perskaičiusi šią knygą pajaučiau, kad ten, kur turėjau savo aiškią nuomonę – tokios jau nebeturiu. Mes visi turime teisę būti saugūs ir sveiki, bet ar su tuo ateina sprendimas kardinaliai perbraižyti kitų gyvenimus, uždrausti, izoliuoti, atimti?. Ši knyga kviečia diskusijai, skatina ieškoti balanso tarp visuomenės intereso ir asmeninių žmogaus teisių, įpinant moralės faktorių.
Nugarėlė: Bėgdama nuo skurdaus ir nepakeliamai sunkaus gyvenimo Airijoje, Merė Melon atvyksta į Niujorką. Užsispyrusi, ryžtinga ir pasitikinti savo jėgomis, sunkiu darbu ji prasiskina kelią į Niujorko aukštuomenės namus ir netrukus tampa visų gerbiama virėja. Tačiau tarnaudama vis kitiems šeimininkams, Merė nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas.
Susekta ir įkalinta užkrečiamųjų ligų pacientams skirtoje izoliuotoje saloje, visuomenės akyse Merė – mirtį sėjantis monstras, o gydytojams ji – sensacingas atradimas, kad užkratą platinantis žmogus pats niekada nepasijunta prastai. Ir iš tiesų Merė nesijaučia serganti, todėl medikų ir visuomenės veiksmai jai atrodo neteisingi. Ji negali susitaikyti su nelaisve, slegiančia vienatve ir viešu pažeminimu. Tik ne po to, kai dėl visko teko taip sunkiai kovoti.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 400
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *