Kiek esu skaičiusi K. Hannah knygų jų siužetas visada buvo įtraukiantis, todėl kai jaučiu, kad skaitymo tempas krenta, o skrolint tampa įdomiau nei skaityti ir nebesinori eksperimentuoti, metas būna dar vienai Hannah knygai.
Šį kartą dėmesio centre nuošalioje Aliaskos gyvenvietėje apsistojusi šeima. Lenė, trylikametė mergaitė pripratusi, kad jos šeima nuolat keliauja ieškodami vietos įsikurti. Vos apsipratusi mokykloje sužino, kad teks išvykti ir vėl, šį kartą į tolimąja Aliaską. Lėnės tėvas karo veteranas, kurio psichika negrįžtamai pakrikusi. Kadaise buvęs mylintis ir mylimas vyras tampa agresyviu, į alkoholį įklimpusiu žmogumi. Lenės mama Dora dar vis tikinti sklandaus gyvenimo idėja, pasirašo vyro pasiūlytai avantiūrai – naujam gyvenimui Aliaskoje.
Atšiauri Aliaskos gamta, ilgus mėnesius tvyranti tamsa Lenės tėvą daro vis labiau agresyvesni. Čia jos tėvas veliasi į vietinės bendruomenės intrigas, taip paversdamas Lenės ir jos mamos Doros gyvenimą vis labiau izoliuotą.
Šios knygos esminė tema – smurtas artimoje aplinkoje, bandymas mylėti žmogų, kuris negrįžtamai pasikeitė, tam aukojant saugumą. Pasakojimas išties įtraukiantis, veiksmas intensyvus.
Man labiausiai patiko skaityti apie gyvenimą už uždarytų durų, bet šioje knygoje yra ir kitų istorijos kampų: pasirinkimai tarp mylimo vyro ir vaiko, išdavysčių, sugriuvusių svajonių.
Šios autorės knygos yra lengvai skaitomos, įtraukiančios. Tik, man kaip jau ir ne pirmą karta, Hannah knygų pabaigos – nelabai. Šį kartą taip pat, aš buvau įtraukta istorijos, bet tikrai nesužavėta, kaip ta istorija baigėsi, bet toks jau autorės stilius ir braižas, gerbėjų jai tikrai netrūksta. Manau, kad pasirinkta tema labai aktuali ir daug kam gali atverti akis, kad ribos jau yra peržengtos. Smurtas pats niekada nesiliauja, jis baigiasi tada, kai yra sustabdomas.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 512
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)