Tai pirmoji K.White knyga mano rankose, o apie šią rašytoją buvau nusiteikusi, kad tai dar viena graudžių gyvenimiškų istorijų kūrėja. Ar ši knyga palietė širdį, pagraudeno ir įstrigo atmintin?. Apie viską nuo pradžių.
Ši istorija yra apie Džiuliją, kurios gyvenimas verčiasi kūliais. Turėtą gyvenimišką stabilumą ji iškeičia prisiimdama globoti mirusios draugės Monikos sūnų, bei pasiryždama surasti atsakymus, kodėl jos draugė išvyko ir paliko savo šeimą, kas privertė ją bėgti nuo pačių artimiausių. Džiulija jaučia atsakomybę mažąjį BO supažindinti su jo šeima. Atvykusi į gimtuosius Monikos namus, ji susipažįsta su gana valdingu draugės broliu, bei senele, kurios gyvenimo paslaptys yra atsakymai į Monikos sprendimus.
Ši knyga tai šeimos istorija, pasakojama iš Džiulijos dabarties perspektyvos, bei Monikos senelės Eimės prisiminimų. Veikėjai šioje knygoje paliesti gyvenimo sunkumų, neišsakytų jausmų, priversti daryti sunkius sprendimus. Taip pat, knygoje yra paliesta stichijų tema, kuomet užklupusios audros, viesulai ir potvyniai sugriauna jų namus, bet jie lieka ir nepaliauja atstatyti to, kas ir vėl bus sugriauta. Ši mintis vyrauja visame pasakojime: nuo pastangų atstatyti namus iki prisiminimų eiliškumo – gyvenimo nuo iki stichijos.
Ar man ši knyga labai patiko?. Man deja ji buvo toks vidutiniškas skaitinys, kai labiausiai tiktų atsakymas – visai nieko/ normaliai. Gal dėl to, kad jaučiau tokį paranojinį autorės norą kaip čia tą skaitytoją sugraudenti man buvo per daug „likimo išbandymų“. Man labiau patinka kai yra kažkokia sunki situacija ir yra gilinamasi į ją, jausmus, bet ne kai užliejama negandomis, ir atrodo, kad atsitinka viskas, kas gali atsitikti, o jausmų šifravimui pritrūksta gylio ir tuomet knyga pasidaro tokia telemunda presenta šiek tiek.
Manau, kad ateityje dar tikrai skaitysiu šios rašytojos knygų, bet šiai dienai ji mano meilės daug negavo.
Nugarėlė: Džulija ir Monika buvo geriausios draugės; talentinga menininkė Monika Džulijai labai priminė jaunesnę jos seserį, prieš daugelį metų dingusią be pėdsakų. Monika buvo ne tik gabi, bet ir paslaptinga: ji draugei tiek daug pasakojo apie savo vaikystės namus prie Misisipės, mažą miestelį netoli Naujojo Orleano, apie savo šeimą – tačiau niekada neprasitarė, kodėl ji nuo viso to pabėgo į Niujorką. Be to, niekuomet neprasitarė, kad jos silpna širdis. Džulijai liko tik penkiametis Monikos sūnus Bo ir paslaptingos moters portretas.
Jausdamasi, tarsi būtų seserį praradusi antrąkart, Džulija su Bo leidžiasi į kelionę Naujojo Orleano link. Ji turi Monikos sūnui parodyti jo motinos namus ir šeimą… Atvykusi Džiulija randa uragano sugriautus Monikos namus, susipažįsta su jos šeima, gaubiama daugybės paslapčių. Ji dega noru sužinoti šios šeimos istoriją, suprasti, kodėl Monika pabėgo iš namų. Ir kas toji paveiksle pavaizduota moteris?
Miestelis Meksikos įlankoje įtraukia Džuliją daug stipriau, nei ji galėjo tikėtis, – ir ji imasi atstatyti namus, kuriuos taip mylėjo jos geriausia draugė, vildamasi, kad kada nors išsiaiškins ją kamuojančias paslaptis, nė nenutuokdama, kad taip prasidės jos naujas gyvenimas.
Metai: 2018
Puslapių skaičius:504
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)