Aš sakau: Tai gana šviežia knyga, šių metų leidybos. Skaitant kai kurias knygas, būna mintis, kad lyg tai skaičiau, lyg girdėta ir kam rašyti vis tuos pačius siužetus, keisti tik vardus ir aplinkybes. Ir šios knygos siužetas iš dalies lyg jau kažkur pažįstamas. Geras dalykas, kad įpinta šiek tiek antrojo pasaulio istorijos, meno kūrinių kilmės tyrimo, tai padaro šį romaną truputėlį kitokiu nei tipinis meilės romanas. Bet kaip be meilės. Kas su kuo pabaigoje taps pora, aiškinsis santykius, kentės ir džiaugsis man buvo labai nuspėjama. Santykių vingiai ir aistros pateiktos taip kaip ir daugelyje romanų, o man kažkaip norisi ir patyrinėti tarpusavio santykius, juolab, kad romano kontekstas, bei turinys nebuvo jau toks banalus.
Daugiau kažkaip analizuoti ir nėra ką, visai įdomi knyga, ko gero viena tokių, kur
perskaitai ir ilgainiui pamiršti, bet skaitymo momentu visai įdomu ir smagu.
Knygos nugarėlė sako: „Paryžiaus paslaptis“ – tai pabėgimas į Paryžių, į meno
pasaulį, ten, kur grožis slypi po laiko dulkėmis, ten, kur meilė ištinka, kad ir
kaip jai priešintumeisi.
Paryžius – ne vien tik meilės, bet ir paslapčių miestas. Tai ne vien tik lauko
kavinėse vyną nerūpestingai gurkšnojantys žmonės, ne vien tik pasaulio mados sostinė, ne vien tik raguoliai ir kava rytais. Paryžius – miestas su praeitimi, kaip daug ko patyrusi moteris. Jis buvo okupuotas ir griautas, jis randuotas ir žaizdotas, ir jame daug lobių, kurie atsiveria, kai to mažiausiai tikiesi. Kaip butas, kuris ilgus dešimtmečius glūdėjo užmarštyje – pilnas dulkėmis padengtų neįkainojamų meno kūrinių, priklausančių turtingai ir įtakingai Vermeilų šeimai. Bet ar tikrai viskas yra taip, kaip teigia buto savininkai?
Flora – jauna, bet labai patyrusi meno kūrinių vertintoja – stačia galva neria į ilgai slėptų paslapčių verpetą. Norėdama įvertinti bute sukauptus meno lobius, ji privalo ištirti jų istoriją. Kodėl visi šie turtai taip ilgai buvo slepiami nuo žmonių? Ką nutyli aikštingi ir valdingi Vermeilai? Atsakymų ieškančią Florą vis
labiau įsuka istorijos ir įvykių verpetas. O su juo – ir jausmai, kurių ji pati nepastebi ir kuriems taip ilgai stengėsi nepasiduoti… Ir greitai ji ima suvokti, kad tai, kas prasidėjo kaip istorinis meno kūrinių tyrimas, jau virsta uraganu, galinčiu sugriauti turtingos ir garsios Vermeilų šeimos pamatus ir aukštyn kojomis apversti jos pačios gyvenimą.
Antrasis pasaulinis karas ir tviskantis šiuolaikinis Paryžius, dramatiški paveikslų ir žmonių likimai, šeimos paslaptis ir meilės istorija. Visa tai lengvai ir
nepastebimai įsuka skaitytoją – ir jau nebepaleidžia.
Metai: 2017
Puslapių skaičius: 432
Knyga: iš leidyklos
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)