Man ši knyga yra klasika vaikų auginimo ir auklėjimo tematikoje, kurią norėjosi perskaityti pačiai. Esu girdėjus apie praktikoje taikomos metodus iš šios knygos ir įvairus atgarsius apie juos, bet visa tai per kažkieno kito prizmę bei interpretaciją. Perskaičius knygą supratau metodikos nuoseklumą ir pagrįstumą, dažnai visuomenėje pozityvus vaikų auklėjimas yra siejamas su nekontroliuojamu vaikų siautėjimu ir tėvų bejėgiškumu, tačiau ar viskas yra tikrai taip?.
Man priimtina knygos esminė mintis, kad vaikai yra pozityvūs ir geranoriški iš savęs, o tėvai turi ugdyti jų natūralų geranoriškumą siekdami bendradarbiavimo. Autorius mano, kad bausmės, drausmės, gąsdinimai, fizinės bausmės turi galutinai būti pamiršta. Aprašomi penki pozityvios tėvystės principai, kuriais sukuriamas pagarbus abipusis ryšys su vaiku: vaiko individualumo identifikavimas, leidimas klysti, reikšti emocijas, derėtis, prieštarauti. Kiekvienas principas yra atskirai plačiai aptariamas, pateikiant pavyzdžius, auklėjimo metodus.
Kaip bebūtų pagrinde knyga yra skirta vaikų iki devynerių metų auklėjimui, pagal jų mąstymo gebėjimus. Paauglystės laikotarpis taip pat išsamiai aptariamas, autorius teigia, kad šie principai praverčia ir paauglystėje, tačiau man tai kelia abejonę. Nemanau, kad įsisenėjusias problemas, ydingą, galbūt net akiplėšišką elgesį ši knyga galėtų keisti, nelabai ji tinkama perauklėjimui. Koks bebūtų pozityvūs auklėjimas, visgi tėvai yra tėvai, jie suaugę ir nešantys atsakomybę, todėl jų sprendimai yra galutiniai, tą pabrėžia ir autorius, todėl nereikia leistis į per dideles diskusijas, pasiaiškinamus, o tiesiog laikytis savo pozicijos. Klaidinga interpretacija, jog pozityvi tėvystė tai vaiko sąlygų diktavimas, šis auklėjimas yra pagrįstas vaiko nuomonės ir norų priėmimu, bet jokiu būdu ne pataikavimu. Autorius pavyzdžiais iliustruoja kaip prašyti tinkamai, kaip reaguoti į problemas. Man labai patiko paprastas patarimas – tiesiog nepamokslauti. Manau nesvarbu vaikas ar suaugęs, bet pasidalinus mintimis, gyvenimo nuotrupomis sulaukti moralo niekas netrokšta, pamokslavimai tolina tėvus nuo vaikų ir kažkaip tai reikia įsiminti.
Ne visos idėjos man pasirodė superinės, turiu abejonių dėl garsiojo metodo įsiautėjusį vaiką izoliuoti, atpildo suteikimas taip pat man atrodo diskutuotinas taip pat kai kurie pateikiami pavyzdžiai stokojo tikslumo, bei juntamas religinis motyvas, kuris daliai skaitytojų gali būti nelabai priimtinas, nors ir nėra įkyriai pabrėžiamas. Aš manau, kad tiesiog reikia atsižvelgti į vaiką, koks jis ir pasirinkti auklėjimo metodus tinkamiausius jam, bet kaip bebūtų ši knyga labai gerai supažindina su pozityvaus auklėjimo idėja, kuri mano nuomone taikoma nuosekliai turi daugiau pliusų nei minusų.
Nugarėlė: Filosofijos mokslų daktaras, didelę patirtį turintis psichologas Džonas Grėjus – skaitomiausias visų laikų knygų apie vyrų ir moterų santykius autorius, šį kartą dėsto visiškai naują požiūrį į vaikų auklėjimą. Aiškina, kaip tapti teisingais, savimi pasitikinčiais tėvais ir padėti vaikams susikurti sėkmingą gyvenimą.
Šių laikų pasaulis kitoks ir mūsų vaikai kitokie. Jie nebekreipia dėmesio į baime pagrįstą auklėjimą. Pozityviai ugdyti vaikus nelengva, tačiau tai gali daryti stebuklus.
VISKĄ, KO REIKIA ASMENYBEI AUGTI, JIE JAU TURI. JŪSŲ, KAIP TĖVŲ UŽDUOTIS – PADĖTI JIEMS ATSISKLEISTI IR TAPTI:
– valingiems ir paslaugiems, o ne tik paklusniems
– nuoširdžiai atjaučiantiems, o ne iš pareigos padedantiems tėvams
– nemeluojantiems ir neapgaudinėjantiems
– pasitikintiems savimi ir sugebantiems jaustis laimingiems su mama ir tėčiu
Metai: 2020 leidimas
Puslapių skaičius: 336
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)