Knygų apžvalgos

Ida Povilaitė „Homo office“

Jau vienu gyvenimo metu buvau atsižegnojus nuo darbo biure, bet kaip sako, niekada nesakyk niekada, aš jau kurį laiką ofiso žmogus. Ir vėl. Apie šią knygą ne daug buvau girdėjus, bet pamačius anotaciją susidomėjau. Darbas biure turi savas taisykles, hierarchiją, o anotacijoje žadėtas ironiškas žvilgsnis į visą tai – atrodo patraukliai.
Man ši knyga pasirodė labai dviprasmiška. Pirmoje dalyje pasakojama apie aukšto rango vadovę Eveliną, kuri yra šaltakraujė, be skrupulų, aklai siekianti savo tikslo. Jos kelias į karjeros aukštybes buvo vingiuotas, pastatytas ant kitų žmonių nuosmukių, o pačios Evelinos gyvenimas paženklintas laikmečio ir asmeninių traumų. Pirmoji dalis skaitėsi sparčiai ir įdomiai, nes iš tiesų buvo atpažįstamų situacijų, daug kas hiperbolizuota, ironiška. Knyga vis labiau krypo į pagrindinės veikėjos psichologinės sveikatos narstymą. Antroji dalis buvo visiškai kitokia, įsipynė mistikos, simbolizmo detalių. Momentais atrodė tarsi atsiverčiau kitą knygą nuo vidurio. Ar man tai patiko?. Ne. Aš mėgstu konkretumą ir aiškumą. Mėgstu suprasti ką skaitau. Net neabejoju, kad tokia metamorfozė yra tikslinga, siekianti siužetą padaryti išskirtiniu, bet man buvo per painu. Ir nors esminis moralas aiškus, tiesiog per daug įmantru.
Man dažniausiai surezonuoja paprasti, išgyventi ir išjaustu dalykai, tokių radau pirmoje dalyje, o antra labiau filosofiška, daugiaprasmė, paini, bet mažiau rezonuojanti.
Knyga verčia susimąstyti apie karjeros kainą, gyvenimą dalyvaujant „žiurkių lenktynėse“, skatina atmerkti akis ir pamatyti, kad už pareigų bei prabangos slepiasi žmonės su savo skauduliais, traumomis ir amžinu nepakankamumo jausmu.
Metai: 2021
Puslapių skaičius: 488
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *