Dalinuosi dar viena knyga apie vaikų auginimą, pastaruoju metu bandau susiurbti kuo daugiau naudingos informacijos šia tema į save, bet kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių. Man iškart smalsumą sukėlė tai, kad šios knygos autorė psichologė norvegė. Na, pas mus Norvergija vaikų teisių klausimais yra apipinta kraupiom istorijomis, pastebėjimais, kad ten vaikams leidžiama viskas, kas šauna į galvą, tėvams negalima nei cyptelt. Išties smalsu buvo susipažinti su šviežiu norvegišku žvilgsniu ir, ar tikrai tie vaikai jau tokie neliečiami caraičiai.
Šioje knygoje autorė rašo apie emocinio ryšio svarbą, santykius šeimoje, paliečia ribų nustatymo temą, atskleidžia, kada tampa prasminga įvedinėti griežtesnį auklėjimą, ko galima tikėtis iš tam tikro amžiaus periodo. Tai nėra ta knyga, kurioje dėstoma vaikams viskas galima filosofija, bet bausmės, griežtumas taip pat turi būti pamatuoti, o autorė dalinasi patirtimi bei žiniomis, kada tai veiksminga. Man patiko knygos esminis požiūris, kad mes gyvenam su vaikais, bet ne dėl vaikų. Šis požiūris man visuomet buvo artimas, todėl norisi atrasti balansą tarp „taip reikia“ ir „taip norisi“ ir gyventi besidžiaugiant vaiko auginimu, o ne akcentuojat aukojimąsi.
Aš nemėgstu rožinių iliuzijų, motyvacinių saldybių, perdėto optimizmo, nes kaip ir akivaizdu, kad motinystėje neišvengiamos klaidos, stresas, nuovargis, todėl skaitant šios tematikos knygas svarbu, jog autoriai rašytų ne tik kaip turėtų būti smagu viskas, bet apie tai, kodėl nesigauna susitarti, kodėl kyla problemos, kurios neturėtų kilti, kaip atlaikyti nuovargį ir panašūs kasdieniški dalykai, nekeliantys džiaugsmo. Nepasakyčiau, kad autorė stengiasi išspręsti visas įmanomas problemas ir apdalinti patarimais, bet siūlo su vaikais bendrauti bendražmogiškumo principais, suklydus atsiprašyti, permąstyti savo sprendimus, nepulti į savęs kaltinimą, bet ir nesijausti visažiniais. Klaidos yra gyvenimo dalis, kad ir kiek knygų perskaitytumėm, o svarbiausia iš jų pasimokyti.
Aš labai tikiuosi, kad žinios, kurias gavau perskaičius šią knygą man asmeniškai padės kurti tokius santykius šeimoje, kokių aš visuomet norėjau. Tai knyga, kuri manau tikrai paskatins būti geresniais tėvais, tačiau pačiu pozityviausiu keliu, be baimės ir streso.
Nugarėlė: Būti tėvais – ir begalinis džiaugsmas, ir milžiniška atsakomybė. Šviesias laimės akimirkas dažnai pertraukia nerimas, baimė ar sunkiai pakeliama įtampa. Žinoma, visi tėvai nori būti nuostabūs ir suteikti savo vaikams tik tai, kas geriausia, tačiau būtina suvokti, kad tobulų tėvų nebūna: visi gali kartais klysti ar bejėgiškai nuleisti rankas. Paguoda ta, kad gerais tėvais nėra gimstama – jais tampama.
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 184
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)