Knygų apžvalgos

Hans-Ulrich Treichel „Pražuvelis“

Kuomet namuose yra kūdikis ir kalnai neperskaitytų knygų – nėra progos skųstis nuoboduliu per karantiną. Šią knygą jau senokai buvau nužiūrėjus, nes anotacija labai sudomino ir dar tas momentas, jog tai autobiografija. Nedidelė knygelė buvo perskaityta vienu ypu.
Jaunuolis auga dingusio savo brolio šešėlyje, o tėvai ilgisi pražuvusio Arnoldo pasitraukimo į vakarus metu. Nuolatos liūdni tėvai, jų beprotiškas dingusio sūnaus ilgesys – pilka kasdienybė, tačiau vieną dieną sužinoma tiesa, jog Arnoldas nėra miręs, kaip buvo daug metų tvirtinama, jis dingęs ir atsirado vaikinas, kuris galėtų būti Arnoldas. Atkaklios pastangos išsiaiškinti tiesą, ekspertizės, ir suvokimas, kad gyvenimas gali negrįžtamai pasikeisti. Motina desperatiškai tikisi, kad tai jos sūnus, tėvas taip pat širdyje slepia kibirkščiuojančią viltį bandydamas elgtis kuo racionaliau, o sūnus baiminasi pokyčių, koks bus gyvenimas jei visgi tai tiesa ir brolis grįš į namus. Jis susitaikęs, kad Arnoldas visada bus ypatingesnis, geresnis ir nors jaučia dėl to nuoskaudą, tačiau dar daugiau chaoso netrokšta.
Man knyga labai patiko, nes tikrai yra užburianti savo tikrumu ir nuogumu. Suvokimas, kad niekada nebūsi pakankamai geras savo tėvams yra labai skaudus, autorius tai perteikia tiesmukiška ir ironiškai. Negalėčiau pasakyti, kad knygoje įvykis, vejasi įvykį, tačiau išlaikytas balansas, kad skaityti būtų įdomu, nors esminis yra fokusavimasis į išgyvenimus. Knygos pabaiga labai stipri, tokia, kad norisi galvoti ir kvestionuoti kodėl buvo pasielgta būtent taip. Labai netikėta.
Istorija yra pasakojama iš paauglio perspektyvos, tačiau man labai norėjosi matymo iš tėvų perspektyvos, ar jie mato, kaip skaudina savo vaiką, kaip jie jaučia savo sūnų. Galvoje vis dar sukasi abejonė ar tai nėra jaunuolio žiūrėjimas į kreivą veidrodį, nes tėvų jausmų paletė gali būti visai kitokia nei ją mato vaikai. Na, bet tai autobiografinis kūrinys, kupinas tikrų jausmų ir įvykių. Knyga man labai patiko ir idealiai tinka tiems, kurie nori stiprios istorijos, bet neturi laiko skaityti, nors kai karantinas tai nelabai laiko stoka išeina pasiteisinti.
Nugarėlė: 6-tasis dešimtmetis, pokarinė Vokietija. Mama pasikviečia ūgtelėjusį sūnų pasišnekėti apie tai, kas iš tikrųjų nutiko jo vyresniam broliui Arnoldui, kai ji su tėvu traukėsi iš rytų į vakarus. „Jis visai nemirė, jis prapuolė“, – paaiškina ir priduria, kad galbūt jį rado. Netikėta žinia supurto paauglio vidinį pasaulį – jis nepasiruošęs su broliu dalytis kambariu, daiktais, tėvais ir ima nekęsti Arnoldo dar jo nesutikęs. Lyg to būtų maža, tėvai įtraukia sūnų į ekspertizę rasto vaiko giminystei nustatyti.
Metai: 2018
Puslapių skaičius:128
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4– labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *