Aš sakau: Labai ilgą laiką sakiau, kad Emily Giffin yra mano mėgstama rašytoja, nors tebuvau skaičiusi jos vieną knygą ir ta knyga buvo „Mylėti tą, kuris šalia“. Nepaisant banalaus pavadinimo, man ta knyga, pasakojanti apie moters santuoką ir jausmus buvusiajam, labai įdomiai susiskaitė bei paliko gerą įspūdį. Apsidžiaugiau, kai pasitaikė paskaityti jos šviežią knygą ir dar kartą pasitikrinti simpatijas šiai rašytojai.
Istorija pasakojama apie šeimą: prieš 15 metų avarijoje žuvęs Danielius palieka didžiulį skausmą tėvų ir seserų širdyse. Tėvai neatlaikę sunkumų pasuka skirtingais keliais, o seserys bando gyventi toliau. Viena iš jų Mereditė sukuria šeimą, augina vaiką, bet jaučia, kad gyvenimas neteikia laimės, situacija šeimoje tampa komplikuota. Džozi neradus artimo žmogaus siekia sukurti šeimą ir susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo pagalba. Visas šis siekis gyventi toliau yra persmelktas netekties skausmo, klausimų ir kaltės. Galbūt iš pirmo įspūdžio atrodo visko labai daug priplakta, bet skaitant gražiai viskas stoja į vėžias. Netekus artimojo, kuriam dar tikrai nebuvo laikas išeiti, taip ir gyvenasi – judi į priekį, bet su didele tuštuma širdyje, skaitant visa tai buvo lengva pajusti.
Kaip ir knygos pavadinimas leidžia nuspėti, kad šiek tiek autorė daugiau atskleis netikėtų detalių, paslapčių.
Man ši knyga skaitėsi lengvai, kūrė realumo įspūdį. Veikėjus buvo lengva pajausti, tačiau tenka prisipažinti, kad lyginant su pirmąja knyga, susižavėjimo buvo mažiau. Man norėjosi gal kažkiek aštresnių tų paslapčių, daugiau intrigos, gilesnio pasikapstymo emocijose ir jausmuose. Labai tikroviškai buvo pavaizduotas trūkinėjantis seserų ryšys. Autorė įtikinamai pateikė netekties išgyvenimus, kai vieni nori išsikalbėti, kiti sąmoningai vengia prisiminimų apie praeitį. Manau tai buvo viena iš žinučių, kurią autorė norėjo ištransliuoti, kad kiekvienam leisti išgyventi skausmą taip, kaip jam išeina.
Kaip bebūtų mes kiekvienas reguliuojam savo pasirinkimus ką skaityti, bet aš manau, kad su šia autore susipažinti verta. Savo neskaitytų knygų lentynoje turiu dar vieną šios autorės knygą, kurią stengsiuosi perskaityti ilgai nelaukus. Už tai, kad knyga pasiekė mano rankas, esu dėkinga „Baltoms Lankoms“.
Knygos nugarėlė sako: Seserys Džozi ir Mereditė be galo skirtingos. Jų gyvenimai – kaip diena ir naktis. Viena spontaniška plačiaširdė, kita – santūri darbštuolė. Viena svajoja susilaukti vaikelio, bet vis atšaukia pasimatymus, kita – tvirtą santuoką sukūrusi žavios keturmetės mama. Atrodytų, abi seserys tikrai laimingos, tačiau jų tarpusavio santykius temdo grėsmingas praeities šešėlis.Prieš 15 metų įvykusi šeimos nelaimė išardė jaukią jų šeimos idilę. Užkąsti į miestelio užkandinę išvykęs brolis taip niekada ir negrįžo, o seserys atsitvėrė tyla, dėl nelaimės kaltindamos ne tik viena kitą, bet ir kiekviena savo pasirinkimus.
Artėjant netekties metinėms ima aiškėti ilgai saugotos paslaptys. Trapus Džozi ir Mereditės ryšys pakimba ant plauko. Kaltę širdyje seserys nešiojasi jau ne vienus metus, tačiau viena jų apie tą lemtingąjį vakarą žino šį tą daugiau. Susvetimėjusioms seserims tenka sunkus išbandymas tiesa ir dar sunkesnis sprendimas: nutraukti ryšius ar pamiršti praeities skaudulius ir susitaikyti.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 424
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)