Aš sakau: Danielių ir jo tinklaraštį esu atradusi iš tų laikų, kai dar dirbau ofise ir slapčia jutau, kad veikiu ne visa tai, ką noriu veikti, ir laisvai minutei esant vis paskaitydavau jo straipsnių. „Debesyloje“ rašoma apie socialinius eksperimentus, gyvenimo būdo keitimą, įpročių pokyčių galią ir visokie įdomūs interviu su žmonėm, kurie veikė gyvenime, tai ką norėjo veikti, o ne taip kaip aš kadaise… Vieną dieną ir Danielius atrado mane ir pasiūlė paskaityti savo knygą.
Woohoo!. Būsiu drąsi ir leisiu sau pasakyti, kad kiekvieno tinklaraštininko svajonė yra knyga. Jei ne knyga, tai tekstas kažkur, kur skaito daugiau nei mama ir draugas iš mandagumo. Na žodžiu, knygą išleisti nėra paprasta, dalintis savo kūryba ir atlaikyti visokius heiterius nėra jau taip saldu, bet kai žmogus siekia, tai ir pasieka. Akivaizdu, kad tai ką Danielius rašo ir tai ką daro sutampa!
Knyga skambiu pavadinimu ir gal atrodo, kad jau čia mes labai mokam tingėti ir be knygų. Autorius rašo apie minimalizmą. Minimalizmą galvoje, minimalizmą daiktuose, minimalizmą darbuose. Labai tinka paskaityti to tipo žmonėms, kurie daug daro, bet nieko nepadaro. Autorius siūlo metodus kaip išsigryninti esmę darbuose, planuotis dienotvarkę, taip, kad ir darbai būtų ok , ir gyventi likti laiko. Man asmeniškai reiktų pergalvoti apie skiriamas laiko proporcijas soc. tinklams, nes ir dirbti, ir gyventi pradeda trukdyti. Šios knygos šūkis galėtų būti „mažiau yra daugiau“, kurį aš dievinu ir taikau. Labai gerų minčių yra tiems susitikimų fanatikams. Jeigu tekstu, el. laišku gali vienu žodžiu pritarti, atmesti, kelių sakinių pastraipa išgryninti mintį, tai dažniausiai susitikimai vyksta memuarų keliais, po kurių kartais jau nežinia išvis ką daryti ir kaip.
Dėliojant pliusiukus ir minusiukus yra ir pastarųjų. Aš nepažįstu Danieliaus asmeniškai, nesu jo mačiusi gyvai, bet rašymo stiliumi dabar jį matau kaip hyperaktyvią asmenybę. Gal rašydamas knygą valgė saldainius užsigerdamas Cola, gal kokį be perstojo energingą koučerį klausė per youtube, bet knyga tarsi kvietė į dvikovą visą laiką ar su savimi, ar su autorium, ar su minimalizmu. Toks super super aktyvus tekstas, kuriame kreipiamasi tiesiogiai į skaitytoją. Aš gal pasenau ir subobėjau, bet kažkaip mėgstu atstumą, ramumą, o jei su manimi taip būtų kalbama gyvai, tai ko gero pirštus susikisčiau į akis ir galvočiau „ nu ko tu nori iš manęs“. Bet vėl gi yra žmonių, kurie kaip tik labai mėgsta skaityti aktyvų tekstą, tarsi pokalbį su autorium, o kiti ramesnį toną, tai aš ko gero iš tų ramesnių. Mėgstu labiau pagaudyti neutralias mintis, jas perleisti per savo galvą ir gyvenimo būdą.
Dar kartą labai sveikinu autorių su knyga, su drąsiu kūrybos dalinimusi, knyga labai reikalinga mūsų visuomenei, nes ne vienas iš mūsų lekia per gyvenimą kaip lenktynių žirgas, bet net nesusimąsto kam ir dėl ko taip reikia lėkti, o ilgainiui iš žirgo tampa arkliu, kurį nušauna.
Knygos nugarėlė sako: Yra teigiančių, kad tinginiai nieko nepasiekia. Bet tai – melas. Moksliniai tyrimai ir žymiausių autorių patirtis rodo, kad SĄMONINGA TINGINYSTĖ yra geriausia, kuo galime užsiimti. Tai produktyvu, sveika ir suteikia begalę progų išpildyti svajones, kurių tikrai turi. Skirk laiko sau, skirk laiko šeimai. Patinginiauk, po velnių!
Metai: 2017
Puslapių skaičius: 160
Knyga: elektroninė (atsiųsta autoriaus)
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(3)Nepatinka
(0)