Prieš kurį laiką skaičiau C.Swatman knygą „Kol neišėjai“. Toji knyga man tikrai labai patiko, kažkaip jutau istorijos glaudų ryšį su savu gyvenimu, santykiais. Labai maloniai nudžiugau, kuomet gavau pasiūlymą perskaityti ir antrąją autorės knygą.
Šį kartą narpliojama dviejų seserų ir judviejų mamos istorija. Seserys Džordžė ir Keitė nuo vaikystės labai artimos. Mama jas saugodavo nuo aplinkos, skatindavo likti namuose, ribodavo išorės kontaktus, todėl jos viena kitai buvo viskas. Prabėgus daugeliui metų, Džordė ir Keitė jau turi savo šeimas, savus gyvenimus ir viena iš seserų, Džordžė, nusprendžia pagaliau pakeliauti, išvykti svetur. Kadangi mama serga, yra neadekvačios psichinės būsenos, Džordžė nusprendžia savarankiškai susirasti savo asmens dokumentus, kurių niekada nėra mačiusi, tačiau jų neranda. Visa ši situacija skatina domėtis savo kilme, aiškintis kur jos dokumentai. Dėliojama gyvenimo mozaika, kuomet aiškėja ir mamos elgesys – priežastys kodėl seserys buvo taip akylai saugojamos.
Man šioje knygoje labai įdomiai skaitėsi pasakojimas iš mamos Dženos perspektyvos, jos santykių ir gyvenimo istorija, patirtas skausmas, netektys. Mano nuomone, tai buvo stiprioji knygos pusė. Visgi asmeniškai, tas dokumentų neturėjimas šių laikų kontekste na toks švelniai tariant mažai įtikinamas dalykas. Logiškai galvojant tai registracijos pas gydytojus, įsidarbinimas ir panašūs buitiniai dalykai be asmens dokumentų…Na, bet čia nėra skandinaviškas detektyvas, todėl gal ir nereiktų žiūrėti taip priekabiai, nes šiuo atveju dingę dokumentai tik pretekstas pasidomėti savo kilme.
Nors skaitant kartais atrodydavo, kad ši knyga yra mišinys panašaus siužeto knygų, man kažkaip labai priminė Chamberlain „Pribuvėjos išpažintis“, kaip bebūtų – knyga mane skatino pagalvoti apie tokius dalykus kaip: pogimdyvinė depresija, psichologinės pagalbos prieinamumas. Žinoma, šioje knygoje nagrinėjama ir kaltė, atleidimas, susitaikymas, jog kai kurie klausimai taip ir liks be atsakymų.
Manau ši knyga turėtų paliesti mamų širdis, darau prielaidą, kad joms šioji knyga ir adresuota, o aš tuo tarpu dar/vis/kol kas be vaikų, tai pritrūkau asmeninio ryšio ir gal kiek per logiškai žvelgiau, bet kaip bebūtų istorija pamokanti, galbūt ne tokia unikali kaip norėtųsi, bet tikrai nešanti prasmingą žinutę.
Dėkoju „Sofoklio“ leidyklai!
Nugarėlė: Jos visada buvo trise: Keitė, Džordžė ir jų mama Džena. Mergaitės buvo ne tik seserys – jos atstojo viena kitai geriausią draugę. Šioms augant, siekdama apsaugoti savo dukras, Džena kai kada elgėsi pernelyg globėjiškai: neišleisdavo į lauką žaisti su kitais vaikais, o joms ūgtelėjus, drausdavo eiti į vakarėlius. Todėl beveik visą laiką mergaitės būdavo kartu su mama. Tik paaugusi Keitė ėmė dažniau keliauti, o Džordžė pasilikdavo namie. Dabar jiedvi suaugusios, šeimas turinčios moterys. Suprasdama, kad baimė keliauti ir santuokos beprasmybė yra įteigta motinos, Džordžė nusprendžia leistis į kelionę. Tačiau tam ji privalo rasti savo pasą, kurio, keista, bet niekada nėra regėjusi.
Asmens dokumentų paieška virsta tyrimu, o tai, ką Džordžė atras, išmuš iki šiol tvirtą pagrindą iš po kojų ir privers suabejoti viskuo, net savo pačios tapatybe. Nejau visa jos vaikystė tebuvo didžiulis melas?
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 320
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)