Knygų apžvalgos

Carolina Setterwall „Tikėkimės geriausio“

Vos užmetus akį į anotaciją knygos nugarėlėje, supratau bus emociškai stiprus ir paveikus pasakojimas. Labai gerai pamąsčiau ar aš esu pasirengusi priimti šio gyvenimiško netekties liūdesio dozę, tačiau beprasmiška bėgti nuo to kas prisiveja mus visus vienu ar kitu metu.
Karolina ir Akselis pora auginanti kūdikį, kurių gyvenimas atrodo gana kasdieniškas, buitiniai reikalai, vaiko priežiūra, tačiau vieną dieną maitinant Karolina gauna elektroninį laišką iš Akselio su instrukcija ką daryti jeigu jis mirtų. Kadangi tam nėra realaus pagrindo, tai suerzina Karoliną, tačiau kasdienybėje visa tai pasimiršta, kol vieną dieną Akselis miršta išties. Nuo šio momento Karolinos gyvenimas keičiasi kardinaliai – viskas tampa ne be taip kaip anksčiau. Namai nejaukūs, santykiai su draugais persmelkti netekties skausmo, sutrikusi fizinė ir emocinė pusiausvyra, padidėjusi vaiko priežiūros našta.
Ši knyga – tai emocinė moters kelionė per gedulą. Noras kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą ir kažkur slypintis suvokimas, kad to buvusio gyvenimo jau niekada nebus. Kardinalūs bandymai keisti iš esmės įprastus dalykus ir daryti viską, kad tik kuo greičiau palengvėtų. Mano nuomone, visas knygos emocinis fonas yra be galo artimas realiom gyvenimo situacijom ir išgyvenimams. Nesu tikra ar išgyvenant šviežią netektį tai nusiraminimą teikianti knyga, tačiau jau praėjus kuriam laikui tai gali būti žvilgsnis į save ir suvokimas, kad visiškai yra normalūs kraštutinumai gedulo stadijose.
Pasakojimas kurį laiką vyksta dvejomis siužeto linijomis – tai, kas vyksta mirus Akseliui ir iki to, kaip jie susipažino, koks jų gyvenimas buvo drauge. Man labai patiko, kad nenueita kažkokiu saldėsių keliu ir veikėjų portretai yra labai žmogiški. Akselis nėra tobulas, nes miręs, o Karolina nėra šventoji dėl to kad tapo našle. Atskleistos jų charakterio savybės labai realistiškos, nespaudžiama dirbtina užuojauta, nesudraminta kur nereikia. Šioje knygoje labiausia paveikus realistiškas žvilgsnis į netektį ir į tą kelią, kurį reikia nueiti po jos. Ši knyga leidžia įvertinti ir save, savo elgesį su gedinčiu žmogumi, ar mes išties padedame, ar dėl mandagumo pasiūlome pagalbą, ir bėgame kuo toliau užsibarikaduoti savo gražiame pasaulyje.
Kaip bebūtų šalia gyvybės eina ir mirtis, toks jau tas gyvenimas, nors šios knygos kontekstas tikrai nėra linksmas, bet negalime ignoruoti tokių patirčių, nes begalės žmonių eina šiuo keliu. Mūsų pasirinkimas yra būti kartu su jais ar slėptis naiviai tikint, kad visa tai vyksta kažkam kitam ir labai toli. Man patiko ši knyga, nes neįžvelgiau joje didaktinio pamokymo, moralizavimo, o kiekvienas, kuris nuspręs šią knygą skaityti, ras, tai kas jam svarbiausia – vieniems Karolinos išgyvenimai bus atsakymai į patirtus jausmus, kiti gal ieškos kaip elgtis su artimuoju išgyvenančiu netektį, o gal kažkas įžvelgs to, ko aš net nepastebėjau.
Nugarėlė: Gegužę, Karolinai krūtimi maitinant kūdikį, nuo Akselio ateina elektroninis laiškas. Jame šis tarytum iš giedro dangaus surašęs slaptažodžius ir kitus svarbius dalykus – jeigu mirtų. Laišką jis užbaigia paprastai: „Tikėkimės geriausio!“ Karolina sunerimsta, paskui susierzina: tik jis geba elgtis taip beatodairiškai ir be sentimentų, beveik maniakiškai realistiškai. Spalį Akselis miršta.
Dviejuose susipinančiuose persiklojančio laiko pasakojimuose autorė skausmingai atvirai ir jautriai pasakoja asmeninę meilės ir netekties, aistros ir ilgesio, džiaugsmo ir nenumaldomo kaltės jausmo istoriją. Mikroskopiškai tiksliai atkuria audringą jųdviejų su Akseliu meilės pradžią, kasdienybę auginant kūdikį, intensyvius ir dažnai įtemptus santykius, netikėtą Akselio mirtį ir gyvenimą po jos, bandant ištverti tuštumą, rasti jėgų motinystei ir susitaikymui. Tai mylinčios moters laiškas mirusiam vyrui – nuoširdus, nepagražintas, drąsiai kalbantis apie įvairiausias meilės ir liūdesio formas, – todėl toks apvalantis ir tikras.
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 360
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *