Šią knygą suradau visiškai atsitiktinai benaršant po knygų pirkimo platformą ir mane sudomino anotacija. Na, mėgstu aš tas melodramatiškas santykių istorijas nors tu ką. Pastaruoju metu prieš įsigyjant dažniausiai paieškau atsiliepimų, paskaitau ką mano kiti blogeriai, o tada įsigyju knygą arba ne, tačiau kartais imu nesidairius į šalis. Ir taip buvo šį kartą.
Ši istorija apie Romeo ir Žiuljetę. Juos suveda didelė nelaimė, kuomet Romeo būdamas ugniagesys ir gelbėdamas vaiką susižaloja, patenka į ligoninę ir ten juo rūpinasi slaugė Žiuljetė. Kasdieninis tvarsčių keitimas ima virsti artimesne draugyste – nuoširdžia paguoda, pagalba šeimos nariams, padrąsinimu. Nenuostabu, kad Romeo pajaučia įsimylintis meriginą, tačiau ji kuria santykius su kitu. Žiuljetės vaikinas – tipinis manipuliatorius, agresorius, tačiau ji trokšdama susilaukti kūdikio iš paskutiniu jėgų stengiasi normalizuoti judviejų santykius prarasdama savigarbą ir atsidurdama pavojuje.
Tai štai toks meilės šaršalynas. Jis myli ją, jį myli jį, bet yra kaip ir trečias, kuriam pristinga jėgų pasipriešinti. Man veikėjai buvo silpnoki: tokie, kurie ne patys gyvena gyvenimą, o gyvenimas gyvena juos, kažkokios aplinkybių aukos. Norėjosi dagiau ryžto, daugiau rizikos ir ženkliai mažiau susitaikymo. Kaip bebūtų knyga skaitėsi įdomiai ir sparčiai, nors nemanau, kad liks atmintyje ilgam. Knyga pasižymi itin trumpais skyriais (kai kurie vos pusė puslapio) ir tas kėlė „kapoto“ teksto įspūdį. Norėdavosi momentais jautresnio, sklandesnio teksto, o ir pabaiga nestebuklinga.
Na, apibendrinant tai visai jautri ir graži istorija apie pabudusią savigarbą ir gebėjimą išlaukti savo mylimosios. Visgi pagūglinti kitų skaitytojų nuomones visai pravartu.
Nugarėlė: Jis ir ji – Romeo ir Žiuljetė. Tarsi būtų vienas kitam skirti. Bet jie patys privalo parašyti savo istoriją, nepaisydami kliūčių ir sukrėtimų. Jis – gaisrininkas, kasdienybės didvyris, tvirtas it uola. Tačiau ne toks, kad atsilaikytų prieš krytį iš devinto aukšto, laimė, sušvelnintą medžių šakų. Ji – slaugytoja. Iš tų merginų, kurioms darbas neapsiriboja vien ligonių slaugymu. Būdama dėmesinga ir paslaugi, ji dovanoja neatlyginamai kitiems tai, ką jos draugas Loranas iš jos atima. Šie du žmonės, skaudžiai blaškomi gyvenimo, ištiesia vienas kitam ranką. Ir sužino, kad, nepaisant nieko, bet kuriam laimingam žmogui svarbiausia ne tai, iš kur jis ateina, bet tai, kur link eina.
Metai: 2017
Puslapių skaičius:360
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)