Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Perskaičiau antrą šios autorės knygą, ji taip pat parašė „O ketvirtas garantuoja!“. Minėtos knygos nieko bendro neturi, du atskiri romanai. „Meilė ir citrinos“ man patiko labiau, buvo prigalvota visokių santykių aiškinimosi scenų, meilės ir ne meilės akimirkų, mirčių, kalčių, atleidimų. Man patiko paskaityti apie tai kaip atidaromas restoranas, apie padavėjų darbą.
Istorija apie merginą, kuri dėl bjauraus boso netenka darbo, įsidarbina ką tik atsidariusiam restorane, skiriasi ir taikosi su vaikinu, naujai įsimyli, aiškinasi santykius su seserim, atlaiko netektis ir kabinasi į gyvenimą. Labai realistiška knyga. Aišku pabaiga kiek nusaldinta, bet tiek to.
Šią knygą perskaičiau greitai, nes greitas tempas, trumpi skyriai, ir nereikia skaityti to paties per tą patį.
Knyga lengvo turinio, bet nėra lėkšta. Ar ilgam įsirėš į atmintį?. Nemanau, bet paskaitymui prieš miegą ar ryte geriant kavą pats tas.
Oficiali versija: Tai ne šiurpios kriminalinės istorijos, vykstančios kurgi daugiau, jei ne Švedijoje, pradžia. Nemaloni situacija baigiasi šimtus tūkstančių kronų kainuojančio vyno Château Pétrus bala, o Agnesė, iš nedidelio Leningės miestelio kilusi mergina, atsiduria Stokholmo platybėse, priekabiautojo boso išspirta iš vyriausiosios padavėjos vietos prašmatniame prancūziškame restorane, palikta neištikimo vaikino ir tapusi savo optimizmo auka. Agnesė jaučiasi prislėgta, nusiminusi ir… pasirengusi permainoms. Bet kaip dažnai nutinka, mergina net neįsivaizduoja, kaip įsisuks permainų karuselė ir kaip smarkiai pasikeis ji pati.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 496
(3)Nepatinka
(0)