Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Na, kad man patinka Jodi Picoult jau ne paslaptis. Tai nėra Kafka ar kažkokios super išmintys išrinktiesiems. Ši knyga tikrai nėra tobuliausia Picoult knyga. Nepaisant standartinio braižo: gyvenimiška bėda – sunkus sprendimas su daugybe nuomonių ir nuotaikų – teismas – baigtis, ši knyga buvo ištęsta ir vietomis nenatūrali ir sakyčiau labai nuspėjama. Tiesiog, perskaičius 80 puslapių jau nutuokiau kuo baigsis.
Siužetas apie mergaitę su kurią kalbasi dievas. Susidomi spauda, kunigai, sudėtingos praeitys, kova dėl mergaitės globos. Na žodžiu nesupratau iki galo, kas ten su ja kalbėjosi.
Gal tik man taip atrodo, bet kai Jodi Picoult pradeda rašyti su mistikos elementais, kažkas ne tas.
Religijos tema tikrai nebuvo kažkokia sensacinga. Nepasakyčiau, kad kažkaip labai jau išplėtota įvairiapusiškai. Geras dalykas, jog Jodi Picoult labai diferencijuoja veikėjus ir kiekvieną gali suprasti, jausti kaip jis „mato“ situaciją, bet vėl gi, ši knyga nebuvo tas variantas, kur veikėjai atsiskleidė.
Dėl skonio nesiginčijama, bet jei šią knygą būčiau skaičius pirmą iš visų Picoult jau perskaitytų, vargu ar ją taip mylėčiau.
Oficiali versija: Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.
Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį… Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę…
Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 464
(0)Nepatinka
(0)