Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Jau kas kas, o aš Jodi Picoult dažniausiai nepašykščiu pagyrų. Kuo man ji patinka – savo netikėtumu. Šį kartą kaip ir visada opi problema, nežinai kas blogas, kas geras. Kokia bus pabaiga užuodžiau jau gana anksti. Perskaičiau greitai ir ne dėl to, kad buvo jau nepadoriai įdomu, o tiesiog, kad pažiūrėt ar aš teisi, ir taip – aš teisi. Teisut teisutėlė. Kadangi mano blogas neturi tikslo atmušt skaityti knygų, o tiesiog pasirinkti tinkamą, siužeto neatpasakosiu. Tiesiog: galimai išprievartauta paauglė ir to galimo prievartautojo mirtis, kas kaltas. Šioje knygoje, nebuvo teismo scenos, ką Picoult taip labai mėgsta.
Dar savo knygų lentynoj esu pririkiavus šios autorės knygų, tai gi aprašymų dar bus ir bus apie Jodi Picoult kūrybą.
Oficiali versija: Keturiolikmetė Triksė Stoun – paprasta tarp draugų populiarumo siekianti mergaitė, tėvų – komiksų dailininko Danieliaus Stouno ir vietos koledže Dantės „Pragarą“ dėstančios Lauros Stoun – pasididžiavimas. Stounų šeima gyvena iš pažiūros ramų, kone idilišką gyvenimą. Tačiau pirmoji nelaiminga Triksės meilė ir mergaitę užgriuvusios nelaimės sudrebina ne tik jos, bet ir visų kitų šeimos narių gyvenimą, priversdamos prisiminti giliai užslėptus skausmingus praeities įvykius ir išgyvenimus. Bandydami padėti dukrai, mergaitės tėvai patys turi pereiti tikrus „pragaro ratus“, siekdami nugalėti praeities ir dabarties šmėklas ir prisikelti naujam gyvenimui.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 352