Turkija. Alanija.

Apsilankyti Turkijoje niekada nebuvo didžiausia mano svajonė, bet kadangi kelionę rinkomės šeimyninėmis atostogoms, kad būtų šilta, kad nereiktų sukt galvos ką valgyti ir kur, kad nebūtų baisiai brangu, kad sutilpti į rugsėjo pabaigą, tai šis variantas buvo priimtiniausias. Pasirinkome Alaniją.
Kas?. Kur? Kaip?. Tokią kelionę suplanuoti užtenka vieno klik. Tiesiog nusiperki kelionę, o jau agentūra suka galvą,
kaip nugabenti iki viešbučio, kad visi susirinktų ir panašiai. Mes rinkomės „Makaliaus“ siūlomą variantą. Aš primygtinai siūlau rinktis žinomų ir patikimų agentūrų pasiūlymus, nes jau ne vienas skandalas buvo, kaip kelionė neįvyksta, atostogos nuplaukia, pinigai dingo ir vietoj mohito papludimy minami slenksčiai į apylinkės teismą, ir valerijonas prieš miegą. Nežinau ko galima tikėtis įsigijant kelionę tokioj kontoroje kaip MB „Antibai“. Seriously…
Skrydžiai. Tiesioginiai, bet naktiniai ir viskas tuo pasakyta. Aš asmeniškai labiau vertinu naktimis ir paryčiais miegą, nei lakstymą su lagaminais, bet ko nepadarysi dėl gerų atostogų.
Viešbutis: O čia tai turbūt reikia labiausiai aptarti šį reikalą, nes tokio pobūdžio kelionėse viešbutis būna svarbiausia dalis. Gyvenome „Titan Garden“ su keturiomis žvaigždėmis. Man asmeniškai ir maisto, ir gėrimų pakako, kas nevalgo vištienos randa valgyti ir be jos ką, maistas nebuvo aštrus, nes Turkijoje dažnas reikalas, kai maisto pasirinkimas nėra menkas, bet viskas degina gerklę. Animatoriai veda programą labai šauniai, kam aktualu vaikų programa – tai ji tikrai yra, o suaugusiems kaip ne keista programa ir gi yra įdomi, smagi ir pirmą kartą nesijaučiau, kad žiūriu „Labanakt vaikučiams“ pensininkų variantą. Kambariai tvarkingi, su kondicionieriais, balkonėliais ir viskas ten gražu.

Vakarėlių liūtams. Visai netoliese, galima nueiti savo kojomis yra klubas. Klubas tikrai ne gryčia, aš buvau man patiko labai. Muzika – geri miksai, turistų su tapkėm beveik nėra, kainos ne mažos, aplinka graži. Galite pasiieškoti internete daugiau info apie Club Summer Garden Alanya.
Jūra yra akmenuoto dugno todėl kieno pėdutės jautrios siūlau pasiimti vandens batus. Neslėpsiu, kad aš dažniau rinkausi viešbučio baseiną.
Arbatpinigiai. Tokia jų kultūra, kad arbatpinigiai yra šventa. Už tai, kad paklojo lovą, už tai, kad atsimena padavėjas, ką užsakinėji ir jau pats neša gėrimus, vairuotojui už tai, kad veža, arbatpinigių palikinėjimas ten yra kultūros dalis, kaip pas mus laba diena. Žinoma, kad gavę arbatpinigių jie entuziastingi, malonesni ir geriau nusiteikę.
Keliai. Mašinos. Žmonės. Būkit atidus, nes ten yra kažkokios savotiškos KET. Niekas nestoja per perėją, raudona spalva šviesofore ir gi nemotyvuoja sustoti, todėl nepulkit į gatvę. Ten perėja nėra tokia šventa, kaip pas mus.
Kainos. Kainos ten nėra mažos. Žinoma jeigu norisi Dollce&Gabbana už 5 dolerius nuo asfalto tai ir gi galima, bet šiaip jau geresnės kokybės drabužiai tikrai ne pigiau nei Lietuvoje. Maistas nebuvo aktualu tai jo kainų ir nežinau, reikia dar skirti kurortines ir nekurortines zonas.
Saugumas. Kai pasakiau, kad važiuojam į Turkiją tai 99,9 procento pradėjo keistai žiūrėti. Neslėpsiu, nes pati po kiekvienos iškalbingos antraštes apie karus ir bombas krūpteldavau, nes kažkaip susigyveni su faktu, kad važiuosi ir labai nesinori atšaukinėti. Tai gi kuomet mes ten viešėjom, buvo saugu ir ramu. Įprastas gyvenimas, kas nori vaikšto naktim ir po vieną, ir tikrai nėra baisiau nei stoties rajone vakare Vilniuje, nes ten tai tikrai baisu.
Tokios kelionės yra labiau skirtos pasyviam poilsiui, bet jei turite nemirštančią turisto dvasią tikrai yra kalnai ekskursijų ir pramogų. Oras buvo puikus ir gera buvo tiesiog pagulėti, skaniai pavalgyti ir pasišildyti saulėje. Pasikroviau jėgų mokslams ir darbams. Dar kartą priminsiu, kad renkantis poilsinę kelionę per agentūrą, rinkitės patikimą, pasitikrinkit atsiliepimus, pasižiūrėkit kaip įmonė atrodo rekvizitai.lt, nes patikėkit manim, skūpus moka du kartus. Tikrai tikrai!