Mano gyvenime nutiko dar viena kelionė su kurios aprašymu aš ir vėl uždelsiau. Tai gi rugsėjo pirmoje pusėje aplankiau be galo jaukią Sardiniją.
Kelionės stilius buvo – pakeliaukim. Ribotas laikas ilgam miegojimui, snaudimui pliaže, bet daug vaizdų pamatyta.
Kadangi jau turėjau gyvenime progą keliauti iki Tailando tai žinau ir patyriau kas yra ilgi ir varginantys skrydžiai, to dėka, visokie pasiskraidymai po Europą trunkantys kelias valandas – vienas juokas. Sardinija buvo pasiekta taip Vilnius – Milanas – Kaljaris. Išskridom ankstyvą popietę, o jau prieš vidurnaktį buvom išsinuomotame būste. Atgal skrydis ne toks džiugus. Kaljaris – Milanas – Vilnius. Pirmasis skrydis žvėriškai anksti (paryčiais) tai bandai apsimesti, kad viskas ok, bet iš tiesų tai ne ok. Persėdimai nėra labai ilgi, bet veiklos pasigalvoti visai gerai.
Sostinė Kaljaris. Nedidelis miestas, kalnuotas, atsiduodantis praeities dvasia. Kaip ir visi Sardinijos miestai ir miesteliai siauros gatveles, smulkios parduotuvėlės. Įlipom į keletą gynybinių šiai dienai skirtų apžvalgos bokštų, gražu ir jauku.
Automobilis. Šventas ir būtinas dalykas norint pamatyti Sardiniją. Kadangi važiavom keturių asmenų komanda, buvo du vairuojantys tai manau niekas labai nepervargo, bet vienam vairuoti ir dar nebūnat vairavimo entuziastui būtų sudėtinga. Keliai neblogi, man pasirodė saugūs ir gan aiškūs. Važiavome kalnais ir pakrantėm, vaizdai kvapą gniaužiantys. Man kaip mėgėjai fotografuoti labai žavėjo slėniai, apšviesti vakarinės saulės – vienas jaukesnių vaizdų. Dėl automobilio nuomos nebuvo jokių nesklandumų, rezervuotas automobilis buvo iš Lietuvos, nuvykus jį ir gavom, grąžinom be dramų. Pravartu turėti papildomus draudimus, nuo visokių įbrėžimų ir papildomų negandų.
Kadangi kelionė buvo skirta kuo daugiau važiuoti ir pamatyti, turėjome skirtingas vietas nakvynėms. Būta nesklandumų kai vienur buvo trukęs vamzdis, tai gavome žymiai geresnę vietą, su baseinu ir nuostabiu vaizdu, kitur tiesiog gavome geresnį kambarį nei užsisakėm. Visi nesklandumai buvo išspręsti mūsų naudai. Natūralu, kad kuo daugiau kelionėje būna judėjimo, tuo didesnė visokių atsitiktinumų galimybė, bet man tokie trukdžiai padaro kelionę įsimintinesnę. Svarbu nuomojantis būstą atkreipti į mažas žvaigždutes ir smulkias raides, nes taikomi patalynės, rankšluosčių, valymo mokesčiai, kurie nakvynės kainą gali dvigubinti ar net trigubinti. Būkit atidus. Taip mes buvom priversti vieną nakvynę atšaukti ir ieškoti kito varianto, kurį suradom greitai.
Kalba. Jei mokat italų kalbą – labai gerai. Jei nemokat – pramoksit. Sardinijos žmonės yra girdėję apie anglų kalbą, moka keletą žodžių, bet būtinybės kalbėti šia kalba nejaučia. Vietiniai gyventojai yra draugiški ir linkę aiškinti kol suprasi tai kaip ir susikalbėjom, bet italų pagrindai labai padėtų.
Sardinijos grožis yra kalnai ir paplūdimiai. Kadangi pastarųjų daug, tai nėra nieko nuostabesnio už jausmą kai ateini į pliažą ir jame erdvu, žmonių yra, bet jie guli ne kaip silkės vieni prie kitų, einantys pro šalį į akis nebarsto smėlio, galų gale ir pats smėlis yra kiek kitoks -smulkūs akmenukai ir jie 
neprilenda į rankines, į mobilųjį ir panašiai. Man tai aktualu, nes fotoaparatų žudikas yra smėlis, todėl foto įranga visokiuose pliažuose turi būti saugoma atidžiai. Jūros dugnas smėlis, pakrantės ne baisiais akmenim išklotos, įlipti ir išlipti patogu, vanduo šiltas, nors pirmas įspūdis įbridus gali būt kitoks.
Kainos. Mes lietuviai mums europinės kainos kanda, taip jau yra, todėl tokių vietų Europoje, kad būtų pigu yra minimaliai. Kava kainuoja 2-3 eurai, patiekalai vidutiniškai 10 eur., picų galima rasti po 7-8 eur. (vyrauja itališka virtuvė ir jūros gėrybės). Kuras nėra pigus, litras apie 1,28 eur. Finansai slidus dalykas, kas vienam pigu, kitam brangu. Nakvynės kaina keturių asmenų būriui svyravo tarp 40-80 eur. Nereikia pamiršti tų paslaptingų valymo ir patalynės mokesčių, kurie būna praktiškai visur, tik skirtingi.
Sardinijos šiluma yra kažkas tokio….Apie ją svajoju dabar rašydama šį tekstą vėsiame bute. Diena temperatūra būdavo 27-30 laipsnių, vakare apie 20. Kartais būdavo vėjuota, bet tie vakarai be vėjo, yra tai, ko Lietuvoje praktiškai nebūna.
Ar buvo kas nors kas nesigavo?. O taip !. Dalis mažų, rojų primenančių salelių yra pasiekiama laiveliais, todėl gerai pamiegoję, ankstyvą popietę nuvykom į uostą ir supratom, kad visi tie turistiniai laiveliai jau seniai išplaukę. Tai gi laivai palieka uostą apie 11 val. ryte ir grįžta apie 18 val. po pietų. Mūsų kelionėje kiekviena diena turėjo savo maršrutą, todėl kitos dienos laukti negalėjom, todėl šis pasiplaukiojimas liko neįgyvendintas. Bet už tai gerai išsimiegojom.
Aplankėm begalę apžvalginių kalnų vietų, smulkių miestelių. Žinoma, galėtų būti didesnis dėmesys būti skiriamas švarai, nes daug kur mėtosi šiukšlės, ypač kiek nuošalesnėse vietose..
Kokį jausmą man sukėlė Sardiniją?. Ramybės ir atsipalaidavimo. Gyvenimas teka visiems sava vaga, bet niekas ten nesiverčia per galvą, nėra skubėjimo ir lėkimo. Man atrodo ten gyvena laimingi žmonės ir rūpesčių ten ne daug. Tiesa, būtent dėl to, reikia pasiplanuoti laiką, nes nuo kokios 13-19 valandos nereikia tikėtis didesnio judesio mieste, ar atvirų lankytojams kavinių. Visi atsigauna nuo 19 valandos.
Sardinija yra nuostabi vieta atgauti ramybę. Nepasakysi, kad joje daug turistų, rasi vietos ir erdvės paplūdimiuose, o kalnų didybė ir vandens mėlis veikia magiškai. Tai buvo nuostabus laikas.
(9)Nepatinka
(0)