Be pavadinimo

Briuselis ir Amsterdamas. Angelas ir Velnias.

Aš visada jaučiu didžiulį tinginį aprašinėti savo keliones. Noras pasidalinti įspūdžiais – check, idėja, kad tai gali būti naudinga kitiems – check, smagumas praėjus kiek laiko pasiskaityti įspūdžius – check, bet kiekvieną kartą turiu susikaupti, paskirti laiko, išgerti tris puodus kavos, užsidaryti visus feisbuko langus, kad ką nors išgimdyčiau.
Vasaromis laikomės kol kas neilgos tradicijos aplankyti kokius nors Europos miestus. Šį kartą šovėm du zuikius ir toks šūvis pasiteisino, bet apie tai vėliau. Tai gi tie du zuikiai buvo Briuselis ir Amsterdamas.
IMG_5951Briuselis. Apie šį miestą visiškai pakeičiau nuomonę. Visada Briuselis man siejosi su nuobodybe, visokiais kostiumuotais dėdėm, skubančiais versliais žmonėm, trumpai tariant snobų sostinė. Iš tiesų tai labai jaukus miestas, žmonės atsipalaidavę, vieni senamiestyje ėjo basi, kitas sėdėjo visiškai plikas kaip gamta motulė sutvėrė, vidurį centro.

Mūsų kelionė prasidėjo iš Vilniaus į Šarlerua. Skrydis buvo vėlyvas, tai Šarlerua atsiradom kelios minutės prieš vidurnaktį. Pirma nakvynė turėjo būti šalia oro uosto pagal google mapsus vos vienas kilometras, bet iš tiesų tai tas vienas konvertuojasi į keturis nes aplink nepraeinamos tvoros. Žinoma buvom nusiteikę pasiimti taksiuką ir nuvažiuoti, belaukdami Vilniuje skrydžio dar ir alaus nusipirkom, kad nuvykę pakeltumėm „Ungurio koją“ sklandžiai kelionės pradžiai. Tai gi išlipam vidury nakties iš lėktuvo ir aplinkui nėra jokio taksiuko. Autobusai, mikriukai, didžiausios parkingo aikštelės – visko ko nori, tik ne taksi. Paklaidžiojom aplink nieko panašaus į taksi neradę nutarėm pradėti eiti ir gal pamatysim. Taip nutarę su trumpom pertraukom atsikvėpti ir pažiūrėti į mėnulį, atėjom iki viešbučio. Žinoma velkant lagaminą galvoje kirbėjo mintis koks durnius galėjo sugalvoti pasiimti alaus, kad jį gertų plius minus antrą nakties tik atvykus. Trumpai drūtai svarbu prisiminti, kad naktį Šarlerua oro uoste taksi nesimėto. PS: vėliau mūsų alus nukeliavo iki Amsterdamo, o ten tapo dovana ir pateko į viešbutuko administratoriaus rankas.

Kitą dieną iš Šarlerua oro uosto (atvykom jau taksi) pervažiavom autobusu į Briuselį. Bilietus turėjom užsisakę internetu. Autobusų vieta aiški, važiuoja pagal grafiką, tvarkinga ir gražu.

Briuselis. Briuselis man niekada nekėlė žavesio, sakiau, kad ten be siusiojančio berniuko ir molekulės ( iš tiesų tai atomas ten) nieko daugiau nėra. Panašu, kad neklydau. Tas berniukas        labai mažas, IMG_5928bet apie tai jau buvau informuota, o atomas labai didelis ir tai nustebino, nes tikėjausi pamatyt kokį pypsiką. Briuselio parlamentai, centrinės aikštės gražios ir didingos, parkai jaukūs, žmonės linksmi, gatvėse galima išgirsti nuostabą muziką, be proto jaukus ir už širdies griebiantis miestas. Nemačiau jokių snobiškų žmonių, kuriuos tikėjausi matyti būriais, bet už tai armijos vyrai su automatais patruliuojančiais buvo matomi ko ne IMG_5983visur ir buvo ne visai jaukių momentų. Multikultūriškas miestas, su daugybę itališko maisto restoranėlių. Man patiko. Patiko tiek, kad tarp Paryžiaus ir Briuselio rinkčiausi pastarąjįį.

Amsterdamas. Iš Briuselio traukiniu keliavom iki Amsterdamo. Turėjo būti tiesioginis traukinys, bet pavažiavus valandą išgirdom, kad mums reiks kažkur persėst į kažkokį kitą traukinį. Jokio žmogaus, kuris kažką paaiškintų nebuvo. Visi pasimetę išlipom ir bandėm ieškot atsakymų, klausdami žavaus jaunuolio, kuris dirba traukinių stoty, ar čia tas traukinys, kurio mums reikia, išgirdom atsakymą „ I don‘t know you can try“. Try tai try. Žiūrėdami į mapsą savo judėjimą supratom, kad važiuojam ne ten, o po to kai mano šaunus vyras kelionių guru pasakė dar pavažiuojam tiesiai ir būsim Berlyne, supratom, kad ne kažką. Palydovų nėra. Akis užkliuvo už merginų su žymom ant kuprinių Amsterdam, sumasčiau, kad jos turi kokių saitų ir ėjau jau prašyt help. Merginos paaiškino kas kaip išlipom, persėdom ir pagaliau išvydom Amsterdamą. Taigi taip „try“ baigėsi „ can you help me?“.

Tiesa dalyje traukinių yra visai geras wi-fi ryšys, švarūs ir tvarkingi, tik gan klaidūs jų važiavimai ir ne visada gali tikėtis pagalbos iš palydovų.
IMG_6193Amsterdame apsistojom pačiame paprasčiausiame viešbutyje centre, kuriame buvo galima rūkyti viduje, todėl visi baldai, kilimai turi savyje žolės tvaiką. Prabanga nekvepėjo, bet šį kartą didžiausias dėmesys buvo lokacijai.
Amsterdamas man patiko iškart. Labai dažnai atvažiavus į miestą traukinių ar autobusų stotis būna pačiame miesto baisume, o ten išlipi ko ne centre, apsuptas didingų pastatų ir būna vau efektas.
Amsterdame lankėme daug barų, nes buvo siaubingai karštą 28-32
laipsniai ir tiesiog kepėm. Vienas iš tų barų buvo strip baras. margarePakalbėjom su šokėja, kuri atvykus iš Italijos ir dvejus metus gyvena Amsterdame, o kita priėjus sakė, kad aš labai panaši i Margaret iš „Games of thrones“. Dėl šito tai mhmhm..WC sargė moteris mane pakalbino kol laukiau eilėje iš kur mes, pasikalbėjom iš dūšios apie crazy people su bombom, apie Briuselio armiją mieste, kad ir Amsterdame žmonės nesijaučia ramūs, bet gyvenimas nesustoja ir niekada nesustos.
IMG_6136Viešint Amsterdame man kilo mintis, kad niekas ten nedirba. Atrodo visi tik rūko žolę, šmirinėja po raudonus žibintus, sėdi baruose arba plaukioja laiveliu kanalais. Labai dažnai po didmiesčių lankymo aš jaučiuosi pavargus, šį kartą aš pailsėjau.
Rinkdamiesi ką lankyti Amsterdame radau, kad na must to do sąraše sekso muziejus, kažkaip vis galvojau ką gi aš ten galiu pamatyti. Tai gi, pasirodo kad daug istorinių faktų kaip ten kas su tais žibintų kvartalais, visokiom Monro, bet šiaip kas nustebino tai porno nuotraukos 1860 metų, kurios tikrai porno. Vadinasi, klausimas, kur ritasi pasaulis ir kodėl žmonės sugedę, turi faktinį atsakymą, kad pasaulis jau seniai šiek tiek pagedęs.
IMG_6138Ne tik ištvirkavimai Amsterdame. Vienas iš to do sąrašo buvo Anos Frank muziejus. Na visi ko gero esam girdėję apie mergaitę, kuri rašė dienoraštį tais laikais, kai žydai buvo tremiami ir jos tėvas išleido jos užrašus, o tai pavirto į vieną skaitomiausių knygų. Tai gi vieną rytą nuėjom į muziejų ir štai staigmena – nuo ryto įmanoma patekti tik su internetu pirktu bilietu, vietoje įsigyti galima tik nuo 15 val. Mes atkaklūs žmonės todėl grįžom dar kelioliką minučių prieš 15:00 ir tokios eilės aš nebuvau mačiusi savo gyvenime. Viršijo mano įsivaizdavimą, nes eilės galas buvo ten, kur tas muziejus vos ne horizonte matosi. Tai gi Ana Frank, labai gaila, bet liko neaplankyta, bet intenciją turėjom gerą. Labai rekomenduoju bilietus įsigyti internetu, o aš vilties nepraradau, keliaujam gan dažnai kada gal bus tarpinis skrydis ir aplankysim Aną.
Į Lietuvą grįžom iš Šarlerua oro uosto (Belgijos). Važiavimas traukiniu atgal buvo sklandus ir viskas buvo puiku. Manau dar ne kartą rinksimės pavažinėjimus traukiniu iš miesto į miestą, o tuos paklydimus reikia priimti visiškai natūraliai ir linksmai.
IMG_6195Briuselis jaukus ir mielas miestas, Amsterdamas pašėlęs ir išsiskiriantis iš visų, kur esu buvus. Nors atrodo moterys, barai ir žolė nieko gero nežada, bet jautiesi saugus, nei muštynių, nei kitų negerų incidentų neteko matyti, priešingai nei Vilniuje prie ŠMC, kur „Farai“ niekada nepritrūks istorijų laidoms.

Patinka(1)Nepatinka(0)

1 komentaras apie “Briuselis ir Amsterdamas. Angelas ir Velnias.”

  1. Tikrai yra ka pamatyti Belgijos sostinėje. Dabar užmačiau, kad skrydžiai į Briuselį labai atpigę, matyt dėl sumažėjusio turistų kiekio. Tai gal verta rudenį nuskristi savaitgaliui ir apžiūrėti?

    Patinka(0)Nepatinka(0)

Komentuoti: Mateoq Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *