Gal koks vienas kitas akylesnis skaitytojas netyčia susivokė, kad valiuke.lt ėmė ir pritilo. Gal gripas suėmė, o gal idėjų pristigo, o gal labai smarkiai dirba – pamanė sau. O gi nė velnio!
Atostogavau.
Taip taip, va taip paprastai. Visuomet galvojau kaip kietai yra leisti šiltas dienas kažkur užjūriuose, kai Lietuvą stingdo šaltis. Aišku šimtaprocentinė mano svajonė yra visą žiemos sezoną iškeisti į šilumą. Pradžiai būkim realistai, tai nuo noro ir neturėjimo nieko, pasistūmėjau iki kelių savaičių Tailande (kas jau yra visai gerai).
Kelionė į Tailandą buvo skirta poilsiui, night laif‘ui. O visi tie, kurie sako „galima pagulėti ir impulse“ lai susižiūri savo abonementus. Smile.
Skrydis. Reikia kantrybės. Pirmas skrydis Vilnius – Stambulas truko virš poros valandų, kitas skrydis Stambulas – Bankokas, truko virš 9 valandų. Įtraukus laukimo laiką, pervežimus iki vietos, tai gaunasi para. Į Tailandą atskridom jau tikrai ne prekinės išvaizdos. Tiesa, skrydžiui rinkomės „Turkish Airlines“ ir buvo viskas labai gerai, maistas, gėrimai, gaivieji ir su laimės laipsniais – viskuo tik mėgaukis. Atgal grįžom per tuos pačius taškus, tik laukimo laikas buvo ilgesnis.
Oras. Žodis šilta, karšta neatspindi to jausmo, pirmo įkvėpto tikrojo oro Tailande, išėjus iš oro uosto. Toks jausmas, kaip pas uošvius pirty. Nu gi galvoju, kaip reiks tverti. Tiesų tiesa, prie tokio oro reikia laiko priprasti, per keletą dienų, dingo jausmas, kad nėra oro. Oro atsirado. Taip pat buvo ir atšalimo, kai vakare temperatūra nukrito iki 23 laipsnių teko išvysti vietinius su striukėmis labai panašiom į puchavykus. Kas keisčiausia, tai, jog tą atšalimą ir patys pajutom. Prie gero tikrai priprantama. Šiaip mus lydėjo temperatūra 30 laipsnių dieną, vakarais kokie 27. Buvo labai smagu daryti screen shot’us savo draugams su temperatūros skirtumais, kokių 25 laipsnių. Apie ilgiausias ekskursijas net nesinori svajoti su tokiu karščiu.
Finansai. Labiausiai atspindintis žodis yra normalu. Įvertinus tai, kad gyvenimas kurortinėje zonoje yra brangesnis kaip ir visur, bet galima gyventi padoriai. Bloga žinia alaus mėgėjams – alus brangokas. Kavinės, restoranai įvairiomis kainomis. Pavalgyti prekybos centre, neryjant trijų dalies vakarienės, o lengvai ryžių ir vištienos su daržovėm, dviem žmonėm netoli 5 eurų. Vietinė valiuta – batai. Bankomatų nelabai yra, bet už tai yra pinigų keityklų ant kiekvieno kampo, tai vietoje keitėmės eurus į batus. (gražiai rimuojasi)
Žmonės. Kaip ir visi šiltų šalių gyventojai ramūs ir atsipalaidavę, nemėgsta dramų, būk mielas ir malonus, ir tave nešios ant rankų. Turistų nemėgsta, nes didžioji dauguma turistų rusai. O rusai turi savitą šventimo atostogų stilių, kuris budistams nelabai yra priimtinas. Kalba tajų kalba. Turėti vilčių susikalbėti rusų ar anglų kalba galima turėti, bet nereiškia, kad visada tai pavyks. Jei jie bando atsakyti anglų kalba, tai dažnai tie žodžiai ištariami taip, kad neaišku visai, o geriausia dalis, tai kad ko nežino anglų kalba, ramiu veidu pasako tajų. Gauni atsakymą neaiškiai tariama anglų kalba su tajų kalbos priemaiša. Taip ir kalbėjom. Daugiausiai šypsenom ir gestais.
Pramogos. Visi jau girdėję apie Tailandietiškas linksmybes. Nuvykti ten ir nepamatyti visos tos turistų (daugiausiai vyrų) linksminimo sistemos, tolygu sėdėti kine užsimerkus, tarsi numanai, kas vyksta, bet nežiūri. Aš nutariau plačiai atsimerkti. Visokie transvestitai už pinigus kviečiantys nusifotografuoti, įtarimą keliančios moterys, kurios kadaise neaišku kuo buvo ir labiausia pažinta vieta – strip barai. Manau jie yra Tailando sėkmės priežastis, sausakimši, kurių didžioji lankytojų dauguma kam per penkiasdešimt. Labai įdomu stebėti vyrus, kurie greičiausiai savo gyvenimuose yra kažką sukūrę, dirbantys galbūt ir visai reikšmingus darbus, ten atitrūksta, niūrko šokėjas, kurios tikrai tam nesipriešina. Pažiūrėjus į jų veidus kuomet jos linksmina klientus, juose šviečia darbo dvasia, nei joms ten smagu, nei jėga. Jų šūkis galėtų būti – nothing personal just business. Man taip keista, kad nejaugi smagu būti su žmogum vien dėl to, kad jam sumokėjai arba tuoj sumokėsi, bet matant lankytojų mastus, atsakymas peršasi, kad matyt smagu. Viename iš klubų, buvo šokėja, kuri stovėdama prie stulpo pastoviai į laikrodį žiūrėdavo, akivaizdu, jog laukė pamainos pabaigos. Dar viena iš pramogų, tai strip bare nusipirkti kibirėlį kamuoliukų, kurių vertė vieno 50 euro centų ir mest į šokėjas, tuomet jos klykdamos gaudo kamuoliukus ir juos išsigrynina į pinigus. Norėčiau turėti nuotrauką savo veido, kuomet išvydau pirmą kartą šią pramogą. Kai vis išgirstu apie moters orumo žeminimą, kaip mat išnyra šis vaizdas ir kažkaip susimąstau, tai koks čia žeminimas pas mus. Visgi, tikėtina, kad vyrai neatvyksta iš kažkokių anticivilizacinių kraštų, bet tokiose situacijose atgyja neandertaliečio dvasia. Kaip niekur kitur čia daug meilės tarp žilstelėjusių vyrų ir jaunų vietinių panelių, kurie vaikšto susikibę ir atrodo jog ilgą laiką drauge, o pasirodo, gerai paieškojus, gali išsinuomoti palydovę visam atostogų laikui, akivaizdu, kad šia paslauga yra naudojamasi.
Tiesa, Patajoje užtikome vieną labai gerą barą. (ne strip). Su nuostabia grupe ir tos atmosferos, tų dainų ir balsų aš jau žinojau, kad ilgėsiuos labai. Ilgiuosi. Jeigu ką, tai Blue Sky Station – aš rekomenduoju.
Įžymybės. Kadangi kelionė buvo gana sėsli, kažkokių ypatingai daug objektų nelankėm. Tradiciškai „Tiesos šventyklą“, Zoo sodą, kuriame išpildžiau seną norą palaikyti ant rankų tigrą, centrinę dalį, suvenyrų turgelį. Tiesos šventykla buvo netoli viešbučio, tai gulint pliaže, tolumoje matyti šventyklą, labai smagus vaizdas.
Transportas: Vyrauja taksiukai. Tik vieni iš jų yra automobiliai, motoroleriai ir tuk tuk‘ai. Atviras autobusiukas. Man patiko juo važinėti, pasiilgsiu ir tuk tuk‘o. Kainos nėra labai didelės. Iki centro, nors viešbutis gerokai atokiau, vykdavom už 8 eurus.
Maistas: Pateiksiu labai skurdų komentarą, nes mano skrandis nusistatęs priešiškai jūros gėrybių atžvilgiu, tai aš laikausi įsikibus europietiškos virtuvės ir ją ten galima rasti labai paprastai. Vienareikšmiškai nerekomenduojama valgyti maisto pardavinėjamo gatvėse, nebent atostogų planas WC sėdėti. Teko matyti visokius keptus vabaliukus, žiogus ir panašiai, bet ragauti ne. Maiste vyrauja krevetės, patiekiamos įvairios žuvys, manau tikrai ne problema tiek naujų patiekalų išbandyti, tiek laikytis savo įprasto raciono.
Pabaigos žodis, kad Tailandas unikalus tuo, kad jei nori keliauti, gali būti tikras, kad pamatysi daug ir išskirtinų dalykų. Jeigu nori atsipalaiduoti, pašėlti, tikrai nereiks stebėti kada pirmadienis, kada penktadienis, nes žmonių visuomet pilna, ir nereiks būti vieninteliam klientui bare. Sėdėdami balkone ir žvelgdami į Tailando įlanką, nutarėm, kad sugrįšim dar kartą! Tikrai Tikrai!
(5)Nepatinka
(0)