Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Knyga tinkama ilgiems ir tamsiems rudenio vakarams. Tai istorija apie pagrobtą paauglę Barbarą Moliną. Istorija atskleidžiama trimis kryptimis, pačios Barbaros, jos šeimos ir dingimo bylos tyrėjo. Mergina laikoma tamsiame rūsyje, alinama ir kankinamo pagrobėjo. Kas tas pagrobėjas – paaiškėja tik knygos pabaigoje (bent jau man buvo netikėta). Gana meistriškai išlaikomas balansas tarp detektyvinio veiksmo ir veikėjų jausmų. Šioje knygoje nėra didaktinio pamokslo, kaip dažnai būna jaunimui skirtose knygose. Aš net labai abejoju ar ši knyga turi konkrečią auditoriją. Aišku ne vaikams, bet manau detektyvinio prieskonio turinčios knygos tiesiog įtraukia. Veikėjų charakteriai stiprūs, išreikšti pilnai ir sakyčiau labai realūs.
Svaičiotis tokiais žodžiais – „garantuoju patiks visiems“ tikrai ne mano stiliui, nuomonių yra įvairių, bet tai viena tų knygų, kuri neturi daug analogų ir apie kurią tikrai verta susidaryti nuomonę. Aš skaičiau neturėdama išankstinės pozicijos, anotacija knygos nugarėlėje kėlė daug klausimų ir abejonių, tačiau apibendrinus visus už ir prieš man patiko.
Oficiali versija: Užnuodyti žodžiai“ – detektyvinė istorija nenumaldomai tiksint laikui. Jos veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą. Kartais tiesa slypi tamsoje ir įžvelgti ją galima tik atvėrus langą.
„Aš belangiame penkiolikos kvadratinių metrų rūsyje, akliname ir išmuštame garsą sugeriančia kamščiamedžio žieve, ten, kur nuolatos būna penkiolikos laipsnių temperatūra. Galbūt čia būtų idealu laikyti vyną, bet dabar jis virto mano kapu. Šalia nėra kaimynų. Aš dingau be liudininkų, be pėdsakų. Prasmegau skradžiai žemę ir niekas nežino, kad esu gyva.“
Devyniolikmetė Barbara dingo prieš ketverius metus. Ji pagrobta, tačiau nepraranda vilties ištrūkti į laisvę ir vėl pamatyti saulę. Kelis kartus bandė pasprukti, pačiupti raktus, išsikasti urvą – tačiau nesėkmingai. Barbara kartais sudvejoja, ar ištrūkusi tikrai galėtų gyventi taip kaip anksčiau.
O gal iš tikrųjų buvusiame pasaulyje ji niekam nebereikalinga? Gal jis iš tiesų ją myli, ir jeigu ji nebesipriešintų, galbūt net galėtų pažvelgti į saulėlydį ir įkvėpti tyro oro…
Ispanų kilmės autorė Maite Carranza (Maitė Karansa), parašiusi per keturiasdešimt knygų vaikams ir jaunimui, sukūrė įsimintiną ir giliai sukrečiantį romaną.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 264
(2)Nepatinka
(0)