Knygų apžvalgos

Živilė Galdikienė „Laiškai, kurių tu niekada negausi“

Kai kurie mano knygų pasirinkimai būna va bank, kiti atidžiai išsirinkti, treti pagauti masės impulso. Šį kartą man labai patiko knygos pavadinimas, nes labai mėgstu knygas dienoraščius, laiškus, taip matyt realizuoju legaliai cekavos Zosės geną. Tiesą sakant matyt pirmą kartą perskaičius knygos nugarėlės anotaciją, nesupratau apie ką ši knyga. Kažkas išvažiuoja, kažkas susitinka, na bet nors aprašas gana chaotiškas, bet tie laiškai, minimi pavadinime, intrigavo ir aišku, norėjosi sužinot kodėl jie nebus gauti. Tai gi pavadinimas dominantis ir intriguojantis, o kaip gi toliau?
Istorija prasideda apie Paulą, apie jos santuoką su vyru, šeimos planus, bandymus susilaukti kūdikio. Vieną dieną, visiškai netikėtai iš mamos gauna siuntinį, kuriame jos prosenelės Katrinos dienoraštis. Jame aprašytas jos šeimos gyvenimas, santykiai su šeima, išvykimas tarnauti į Petrogradą. Būdama labai jauna ji atsiskiria nuo šeimos ir tampa atsakinga pati už save. Karas išdrasko Katrinos šeimą ir galima įsivaizduoti kokia nuostaba ją aplanko visiškai atsitiktinai susitinkant seserį Agotą. Sunkiu karo metu turėti artimąjį šalia yra tikra likimo dovana, tačiau seserys ir vėl išsiskiria. Tolimesniuose skyriuose yra pasakojama Agotos, bei jos dukros istorijos, kol galiausiai viskas subėga į vieną tašką, kas yra visiškai įprasta tokio tipažo knygose.
Knyga mane užkabino nuo pat pradžių, nes sutalpina daug aktualių temų. Kalbama apie tai, kad nėra namų be dūmų, o bėgant dešimtmečiais mes vis kartojame tas pačias klaidas. Žmogiškoji prigimtis ar įkyri lemtis persekiojanti giminės moteris?. Skaitėsi knyga labai lengvai ir įtraukė nuo pat pradžių, tačiau yra ir ne itin patikusių dalykų. Įdomiai skaitėsi tiek dabarties linija, tiek laiškai, bei dienoraštis, tačiau paskutinysis skyrius ir pabaiga šiek tiek išsikvėpę pasirodė. Pabaigą nebuvo sunku nujausti, o labai norisi to netikėtumo faktoriaus.
Man knyga visai patiko, retai kada įkrentu į knygą nuo pat pirmųjų puslapių, tačiau neslėpsiu, kad į pabaigą skaitymo entuziazmas prislopo. Kaip bebūtų ši knyga šeimos santykių narpliojimo fanams, kai norisi pro rakto skylutę žvilgtelti į svetimus gyvenimus.
Nugarėlė: Dvidešimtojo amžiaus pradžia. Palikusi tėvų, nusigyvenusių bajorų, namus, vyresnėlė iškeliauja į sostinę – tarnauti. Netrukus namus palieka ir jaunėlė, tikėdamasi, kad sesers padedama ir ji susikurs šviesią ateitį tolimajame Petrograde. Tačiau gyvenimas viską dėlioja kitaip – Pirmasis pasaulinis karas pirmąją apdovanoja meile, o antrąją – tragiška klajūnės ir benamės lemtimi. Seserys daugiau niekada nebesusitinka, o jų širdyse lieka daug neišsakytų žodžių viena kitai… Po šimto metų Vilniuje susitinka dvi jaunos viena kitos nepažįstančios moterys, kurias sieja tas pats retas moteriškas vardas. Ar gali būti, kad vardas – tai raktas, atrakinsiantis šimtą metų užmarštyje nugrimzdusią šeimos istoriją?
Tai šviesi ir jautri istorija apie moterų likimus šimtmečio verpetuose, apie mus, pasiklydusius, ieškančius ir galbūt surandančius daugiau, nei tikėjomės, apie tai, kas išlieka po didžiausių sukrėtimų ir išbandymų.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 192
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *