Knygų apžvalgos

Ugnė Barauskaitė „Vieno žmogaus bohema“

vieno-zmogaus-bohemaAš sakau: Šią knygą man perleido / padovanojo draugė, o aš tikrai apsidžiaugiau kažkuo šviežiu, nes besirinkdama knygas labai jau retai kada žiūriu į metus. Aišku, naujienas skaityti visada smagu, bet… (perkantys knygas supranta tą „bet“ :)). Šios autorės knygų nesu skaičiusi ir tai pirmoji mano rankose.
Ši knyga labai tiks lėtai skaitantiems, nes tokiu stiliumi kokiu rašoma, reikalingas susikaupimas, išgyvenimas, saviti prisiminimai. Aišku, galima suryti šią knygą ir tiek žinių, bet manau per apmąstymus ir savo gyvenimo patirčių prisiminimus knyga taps labiau kabinanti. Galbūt mano jaunas amžius ar tiesiog charakteris, ne visada leido pajausti tuos jausmus, kuriuos autorė tekstu bandė sužadinti skaitytojui. Aš gyvenime esu linkus į greitus sprendimus, konstruktyvumą ir tikrai ne kartą skaitant galvojau – kam tiek dramos.
Visas pasakojimas sukasi apie autorės išgyvenimus, požiūrį, gyvenimo įvykius. Man tikrai patiko skaityti apie keliones, moterišką draugystę. Patiko mintys apie santykius. Kas nelabai sužavėjo – tai itin trumpi skyreliai. Anksčiau labai mėgau tokį braižą, bet dabar man norisi vientisumo. Kai aprašyti ne vienerius metus trukę santykiai sutelpa į vieną puslapį, na tai tiesiog pasidaro įdomu ir op jau kelionės patirtis, vėl porą puslapių ir vėl kita tema, tai taip viskas ir sukasi. Turinys kabinantis sielos gelmes, o forma keli puslapiai. Man norėjosi išbaigtumo.
Knygų nugarėlės/anotacijos. Šia tema galiu ir gi pasisakyti. Aš nežinau kas nusprendžia ką rašyti į anotaciją, bet man pasirodė, kad geriausia šios knygos mintis, jau užrašyta knygos nugarėlėje. Čia kaip pažiūrėjus filmo trailerį ir vėliau patį filmą, supranti, kad viską kas geriausia, jau buvo matyta. Tas pats mane ištiko skaitant knygą.
Aš manau, kad rašytojas turi būti ypatingai drąsus ir emociškai tvirtas, kad išrašytų savo gyvenimo istoriją, aprašydamas vidinius jausmus, patirtį ir už tai ši knyga yra labai tikroviška. Tų pačių knygų nesu linkusi skaityti po kelis kartus, bet šį kartą aš tikrai save matau ateityje, po kokių dešimties metų, jaukiai susirangiusią fotelyje ir skaitant dar kartą. Tikrai tikiu, kad tuomet knyga sužadintų dar kitokių jausmų ir minčių.
Knygos nugarėlė sako: O mes, moterys, jaučiam savo esmę nematydamos. Pasiduodam Mėnulio ritmams, verkiam tamsoje, sapnuojam ateitį ir mylimuosius, ieškom slaptųjų prasmių mažaraščiuose jų laiškuose. Kai vyras padeda tašką, mes jį apraizgom prasmių labirintais. Ir taškas jau nebe taškas, o meno kūrinys.
Radijo laidų vedėja Ugnė Barauskaitė 2002 metais į literatūros pasaulį įsiveržė jaunatvišku, šmaikščiu romanu „O rytoj vėl reikės gyventi“. 2005 metais pasirodė antrasis romanas „Dešimt“. O štai trečiosios knygos teko laukti daugiau nei dešimtmetį. Kodėl taip ilgai? „Nes kartais gyventi yra svarbiau nei rašyti“, – sako autorė. Kelionės po Artimuosius Rytus, kitų kultūrų patirtys, vaikystės įspūdžiai, skaudžios išpažintys ir, žinoma, vyrai. Poetiškai, lakoniškai ir paprastai.
Kas yra bohema? Toks gyvenimo žanras. Laisvė būti kitaip.
Metai: 2016
Puslapių skaičius: 144
Knyga: dovanota draugės
Vertinimas: 4/5
1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši.

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *