Aš sakau: Kas jau skaito mano knygų blog‘ą tai jau turbūt nenustemba, kad aš visai nespjaunu į motyvacines – savipagalbos, koučingines (koks tai keiksmažodis patapo) knygas. Dalis jų būna vienadienė graži pasaka kaip galim turėt viską, kitos padeda surasti kaltus – dėl visų savo suaugėliškų bėdų kaltinti tėvus, yra tokių, kurios bando auginti titaną, kuris valdo emocijas, jausmus, niekada neliūdi, nenusivilia yra tik amžinai laimingas ir motyvuotas. Nepaisant to, yra knygų, kurios palieka pėdsaką protingų minčių ir leidžia gyvenime lengviau gaudytis savo jausmuose, poelgiuose, nusiteikimuose.
Iš šios knygos tikėjausi patirties kaip autorė išgyveno sunkų laiką, surado stiprybės ir tikėjausi perleisti per savo patirtį bei pastiprinti savo psichologiją. Taip jau gavosi, kad knygos kažkelioliktam puslapy paaiškėjo, kad autorė teigia turinti ekstrasensorinių sugebėjimų, mato ir girdi tai ko nemato, ir negirdi kiti. Ties čia man jau įsijungė nepatiklumo mygtukas. Jei atvirai aš neneigiu tokių gebėjimų galimybės, tačiau labai labai įtariai žiūriu į tuos, kurie teigia esą tie pateptieji.
Knyga sudaryta iš dviejų stambių dalių, vienoje ji aprašo savo gyvenimo istoriją, kitoje a ka psichoterapeutė kokia nagrinėja tam tikras nuostatas. Autorė rašo, kad patyrė seksualinį smurtą, tie dalykai, kuriuos aprašo yra ganėtinai žiaurūs, o mano suvokimu nusikaltėlis turi būti nubaustas, tačiau kažkaip gi susuka, kad ją skriaudęs žmogus išsisuka nuo teisingumo. Kadangi veiksmas vyksta JAV, o ne kokiam Afrikos babuinų regione, tai tiesiog neįtikėtina.
Ties čia pagalvojau ar tik nebus kokia sutirštinta istorija vardan populiarumo, dėmesio atkreipimo ir finale savo ekstrasensorinių – psichoterapinių paslaugų teikimo. Antroji dalis jau nėra tokia slidi, aprašo apie meilę sau, nuostatas, abejones ir manau daug žmonių iš tiesų jaučiasi neverti meilės, savikritiški, todėl paskaityti ir atrasti tame save gali vos ne kiekvienas.
Aš tikrai nepavadinčiau šios knygos gera, negalėčiau duoti dantį už ją, kad kažkam ji labai patiktų, tačiau, mano tikslas knygose yra surasti kažką naudingo sau ir nors labiau kritikuoju nei giriu šiek tiek gero suradau. Kuomet atsiduriame situacijose, kurios mums nepatinka, žeidžia, kuomet turim daryti, tai ko nenorim daryti autorė siūlo paklausti savęs „ kaip šioje situacijoje elgtųsi save mylintis žmogus?“. Iš tiesų kai susimąsčiau kiek kartų pykau dėl kažkieno žodžių ir veiksmų, bet nieko nestabdžiau, nesakiau, kai ėmiausi darbų, kurių nenorėjau dirbti, elgiausi tikrai kaip auka, o ne kaip save mylinti asmenybė.
Pagalvojus kiek daug aplink piktų komentarų, pikdžiugos, noro pašiepti ir iškrauti savo pūlinius aptaškant visus aplink ( ypač internete) nepanašu, kad taip elgtųsi save mylintys žmonės, todėl kaip sako: let’s make love not war.
Knygos nugarėlė sako: Knygos „Šešėliai prieš aušrą“ autorė Teal Swan pasakoja apie savo skausmingą ir tragišką patirtį. Nuo pat vaikystės ji trylika metų buvo prievartaujama, tačiau paskui sugebėjo visiškai pakeisti gyvenimą. Dabar ji yra žinoma dvasinė lyderė ir mokytoja, turinti milijonus sekėjų visame pasaulyje.
Teal Swan šioje knygoje pateikia 29 nuostatų rinkinį, kurias ji suformulavo savo dvasinio išgijimo kelionės metu. Autorė tikisi, kad šis rinkinys padės ir kitiems transformuoti savo kančią į džiaugsmą, o neapykantą – į meilę
Metai: 2016
Puslapių skaičius: 240
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)