Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų”

Aš sakau: Šią knygą norėjau perskaityti nuo senų senovės, o dar kai išgirdau apie ekranizaciją, tai suskubau, nes laikausi auksinės taisyklės pirmiau knyga, o tada filmas.
Tremties tema įtraukia, nors atrodo skaičiau visokiausių istorijų, girdėjau pasakojimų, bet ta kova tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo yra visada aktuali. Beskaitant atrodo, kad per trėmimą žmonės parodydavo daugiau atjautos, nei šiuo laiku, kuomet esam laisvi ir saugūs. Man patiko, kad knygoje nėra ilgos priešistorės, o veiksmas prasideda iškart. Pasakojama dviem linijom – dabarties ir praeities. Taip palaipsniui sudėliota visa šeimos istorija. Tragiškos gyvenimo sąlygos, išnaudojimas, niekingas požiūris į žmogaus gyvybę kontrastuoja su meile savo šeimai, empatija, patriotiškumu. Mačiau keletą atsiliepimų, kad knygos pabaiga neišbaigta ir vis galvojau tikiuosi nesibaigs kažkaip nenormaliai. Man pasirodė normali ta pabaiga. Esu skaičius tokių mindfucking‘inių pabaigų, kad būdavo net nejauku, nes perskaičiau knygą, o jaučiau, kad nieko nesupratau. Šiuo atveju viskas aišku, vieni išgyveno, kiti mirė, pagrindinių veikėjų likimas pakankamai gerai atskleistas. Knyga labiau yra apie tremties etapą, bet nėra detaliai apimanti visą gyvenimą iki ir po tremties, nes praeitis dėliojama fragmentais.
Gal tik meniškos sielos žmogus labiau atkreips dėmesį, tačiau pagrindinė veikėja turinti talentą ir aistrą piešti, net per tremtį, alsuojant mirčiai vis tiek piešdavo piešinius, kurie surasti galėjo atnešti pražūtį, todėl, kai vis pritrūkstu tinkamų galimybių ir aplinkybių veikti, suprantu, kad išties arba nelabai noriu arba neįdedu reikiamų pastangų.
Man patiko knyga. Istorijos paliestos tremties temų padeda pažvelgti į savo gyvenimą kiek kitaip, permąstant prioritetus.

Knygos nugarėlė sako: Ruta Sepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ – tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…1941-ieji. Penkiolikametė Lina, talentinga meniškos sielos mergaitė, rengiasi dailės studijoms, o jauna širdis pasirengusi pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir gražiausios svajonės pažyra šukėmis… Lina su motina ir broliu išvežama į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime.Mergina stengiasi narsiai atlaikyti likimo jai skirtus smūgius ir prisiekia įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniuose ir aprašymuose. Rizikuodama gyvybe, Lina kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir jam tai bus ženklas, kad brangiausi žmonės dar gyvi. Neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą šiurpioje tremtinių kasdienybėje. Tik ar vien meilės pakanka, kad išliktum?
Metai: 2011
Puslapių skaičius: 336
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *