Aš sakau: Šį kartą dalinuosi nuomone apie knygą, kurią įsigijau pagauta impulso, nesidomėjus ankstesniais atsiliepimais, tai gi ilgai netempus, tuoj viską išdėstysiu kas, kaip ir su kuo.
Knygos anotacija nuteikia šeimos santykių narpliojimui. Pagrindinė veikėja jauna mergina, kuri užmezgusi romaną su vedusiu vyru, netikėtai pastoja ir renkasi nei abortą, nei auginimą, o atiduoda įvaikinimui. Santykiai nutrūksta, vyras grįžta pas šeimą ir po penkerių metų, toji mergina jam atsiunčia laišką apie judviejų vaiką, laišką pamato vyro žmona ir imasi liguistai ieškoti vaiko, nes tai lyg ir jos šeimos narys. Mergaitės įtėviai gyvena gražų priemiesčio gyvenimą, tik įmotė nelaiko savęs gera mama ir vis vargsta atsakinėdama į klausimą motinystė jai ar ne jai skirta.
Visi veikėjai neapsisprendę, tokie jie buvo ir istorijos pradžioje, ir pabaigoje, o tai mane suerzino. Aš mėgstu atradimus. Kai veikėjai suvokia tam tikrus dalykus, o tokioje istorijoje manau yra daug ką suvokti. Mergina palikusį vaiką globai ir sumąsčius, kad jai visgi to vaiko reikėtų, nebuvo ryžtinga ir kažkaip skaitant atrodė, kad bus ar nebus tas vaikas su ja, jai kaip ir dzin, o tai keista, nes paprastai tėvai dėl savo vaikų būna pasirengę nubėgti iki mėnulio ir atgal.
Man patiko bandymas pasakoti istoriją iš skirtingų veikėjų pozicijų, nes jau taip yra, kad kiekvienas turi savo tiesą, tai tokia stilistika padeda geriau pažinti veikėjus. Blogoji dalis, kad man tie veikėjai pasirodė nykūs, nesubrendę, neryžtingi. Mėgstu stiprias asmenybes ir nieko sau negaliu padaryt.
Aš nežinau ar šią knygą labai rekomenduočiau, yra tiek literatūros, o ar ši knyga verta laiko – abejoju. Skaitydama porą kartų žvilgtelėjau ar daug liko, keletui dienų buvau užmetus skaitymą, tai manau, iš istorijos buvo galima išspausti daugiau, nes temos aktualios. Buvo gudrus bandymas taikyti į plačias auditorijas – jaunas merginas, nelaimingas moteris šeimoje ir galvojančias apie motinystę bei jos prasmę, bet kaip sakoma, jei apie viską, tai apie nieką.
Šios knygos negalėčiau priskirti prie top top skaitinių, vargu ar skaityčiau daugiau šios autorės knygų. Man pasirodė lyg lengvas bandymas pabūti J. Picoult ir kiekvieną veikėją padaryti savaip pateisinamą, bet viskas gavosi gan skystai.
Knygos nugarėlė sako: Trys motinos, du tėvai, viena mergaitė. Įžvalgiai ir jautriai apie santuoką, gebėjimą atleisti, šeimą ir tikrąją motinystės prasmę.
Prieš penkerius metus Tija beviltiškai pamilo vyrą, kurio jai nelemta turėti. Vedusį dviejų vaikų tėvą. Neitanas buvo nepasiekiamas. Tijai pastojus, jis dingo, o ji atidavė kūdikį įvaikinti. Dabar Tija bando susisiekti su dukterimi ir buvusiu mylimuoju.
Prieš penkerius metus Karolina, darbui atsidavusi patologė, stengdamasi įtikti savo vyrui, įsivaikino kūdikį. Tačiau jos būgštavimai pasitvirtina – ramybės neduoda klausimas, ar ji gimusi būti žmona bei motina.
Prieš penkerius metus Žiuljetė manė, kad jos gyvenimas tobulas: tvirta santuoka, du puikūs sūnūs ir klestintis verslas. Tada ji sužinojo apie vyro neištikimybę. Neitanui pasižadėjus niekad daugiau jos neišduoti, ji juo patikėjo. Tačiau tai buvo dar tada, kai ji nieko nežinojo apie kūdikį.
Kai Žiuljetei į rankas patenka Neitanui adresuotas Tijos laiškas su vaiko, labai panašaus į jos vyrą, nuotraukomis, jos pasaulis ir vėl sugriūva. Kaip galėjo Neitanas išsižadėti dukters? Ką dar jis slepia? Geisdama žūtbūt sužinoti tiesą, Žiuljetė leidžiasi ieškoti mergaitės. Neilgai trukus, trijų moterų ir Neitano keliai susikerta. Niekas negali numanyti, kuo visa tai baigsis.
Metai: 2013
Puslapių skaičius: 328
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši.
(0)Nepatinka
(0)