Martine ir Louise Fokkens (sudarė Gabrielle Provaas) „Pasakojimai iš prostitutės kambario : tikra seserų Fokens istorija“

Aš sakau: Kaip aš mėgstu autobiografinių motyvų knygas, o čia dar ir tema tokia pikantiška, nusiteikiau, kad bus labai įdomu. Tai gi realus prostitučių gyvenimas, mane vis kankino klausimas ar tapimas prostitute, tai jų pasirinkimas, ar gyvenimo aplinkybės. Knyga man atsakė į šį klausimą. Seserys Fokkens prostitutėmis pradirbo beveik visą savo gyvenimą. Pradėjo tuo verstis žinoma ne iš gero gyvenimo, bet taip ir nemetė šios veiklos,  nes lengvai ateinantys pinigai, nors ir greitai išeinantys, labiau viliojo nei moralė, gėda ar dar kažkas.
Herojės neprašo nei gailesčio, nei atjautos, tik supratimo ir pagarbos savo profesijai. Knyga labiau primena fragmentiškus atsiminimus, nuotrupas, bet kažkaip nesisieja į vieną liniją, aprašo tai vieną klientą, tai kitą, nėra kažkokių asmeninių įžvalgų, gilaus charakterių atskleidimo. Vieni lankytojai atsitiktiniai, kiti pastovūs, vienos kolegės tapdavo draugėmis, o kitos priešės. Viskas taip įprasta ir bent jau aš skaitydama neatsekiau jokių jaudinančių patirčių, man taip pasirodė, kad pamatė, kad tai priimtinas būdas gauti pinigų ir tuo naudojosi. Jos atskleidžia, kad tai joms pačioms buvo smagus užsiėmimas, nei jos gailisi, nei kažką keistų, jei galėtų.
Kuomet skaitai kokią knygą apie mergaičių vergijas, pardavimus, išplėšimus iš namų, aplanko daug jausmų, pasibaisi situacija, pagaili, pyksti ant blogiečių, o čia visiška priešingybė – joms faina buvo dirbti prostitutėmis, o jeigu faina joms tai ir aš nieko prieš. Kiek įdomu pasirodė, kad labai daug klientų ateidavo tiesiog pasišnekėti, jeigu tikėti tuo, tai kažkaip liūdna nes kiek žmonių gyvena šeimose be tarpusavio supratimo. Vėl gi čia mano interpretacija – joms šie klientai buvo naudingos pažintys ir pinigai be sunkaus darbo.
Paskaičiau ir susimąsčiau, kad gal tikrai į gyvenimą reikia žiūrėti labiau kaip į nuotykį, nes šios moterys sau per daug filosofinių klausimų neuždavinėjo.
Pagal šią knygą yra sukurtas filmas, galbūt jis jausmingesnis ir gilesnių
išgyvenimų, nes knyga man pasirodė paviršutiniška.

Knygos nugarėlė sako: Septyniasdešimtmetės seserys (identiškos dvynės) Luiza ir Martina Fokens daugiau kaip penkiasdešimt metų Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale pradirbo prostitutėmis. Luizą pasirinkti šią profesiją privertė vyras, o Martina pasekė jos pėdomis. Tačiau vėliau abi seserys šį darbą dirbo savanoriškai. Išsivadavusios iš sąvadautojų globos, jos atidarė savo viešnamį ir per penkiasdešimt karjeros metų malonumą suteikė… daugiau nei trims šimtams tūkstančių vyrų.
Ši knyga – jų nepaprasto gyvenimo istorija.
Koks iš tikrųjų slypi pasaulis anapus Raudonųjų žibintų kvartalo vitrinų?

Metai: 2013
Puslapių skaičius: 170
Knyga: elektroninė
Vertinimas: 2/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *