Šią knygą gaubia keletas įdomių sutapimų: ją skaitau taip pat išvykusi, ilgoje kelionėje, o knygą aprašau ir dalinuosi prieš pat šv. Kalėdas, per kurias aplankom artimuosius, labiau esam linkę dalintis, prisiminti religiją. Na, aš visada sakiau, kad kai kurios knygos pačios žino kada reikia ateiti.
Autorė išėjo į piligriminį žygį po su kunigu A. Toliatu ir fotomeninku A.Aleksandravičiumi. Eidami šiuo Dailininku keliu, kuris sugražindavo įkvėpimą dailininkams, jie daug kalbėjo apie gyvenimiškus nuopuolius ir pakilimus, apie draugystę, atleidimą ir kitus vertybinius dalykus. Man labai patiko skaityti apie mokėjimą gyventi esamu momentu ir būti dėkingiems už kiekvieną dieną, už dabarties akimirką. Aš esu būtent tas žmogus, kuris labai dažnai pasiduoda iliuzijai, kad laimė ateis kai nutiks kažkas arbai kai kažką turėsiu ir nors suprantu protu, kad viską ką turiu yra tik ši akimirka, vis tiek lekiu pametus galvą ir vaikaus laimės paukštę. Tikiu, kad kiekvienas skaitantis atras tų jautrių taškų. Knygoje nemažai skirta dėmesio pažvelgti į tai ką mums duoda kelionės, kelias. Pastaraisiais metais iš mūsų šeimos dingo viešbutinio viskas įskaičiuota kelionių variantai, vietoj to, mes daugiau keliaujam savarankiškai, dėliojamės maršrutus, nes per tokias keliones niekada nežinai kas gali nutikti, gal nespėsi į tarpinį skrydį, laivą, o vairuotojas turėjęs nuvežti pamirš. Galbūt iš vienos pusės tokie savarankiški keliavimai, žygiai atrodo labiau vargas nei poilsis, bet tai labiau leidžia pažinti save stresinėse situacijose, susitvardyti ir greitai rasti sprendimą kai nukrypsti nuo plano, o visumoje jautiesi daugiau atradęs nei tikėjaisi.
Kaip bebūtų ši knyga yra labiau tikintiems žmonėms. Vieniems žmonėms religija yra atsakymai, o kitiems – klausimai. Būtent klausiančiųjų pusėje ir aš esu. Autorė užduodavo įvairių klausimų kunigui ir tie kurie buvo apie žmogiškumą, santykius, vertybes – mane įtikino ir skatino susimąstyti, bet buvo tokių pokalbių į kuriuos norėjau įkišti trigrašį, padiskutuoti, pasiginčyti. Man visuomet buvo ir yra keistas bažnyčios ir turto, prabangos santykis. Vienok jie teigia, kad turtas, kaupimas, prabanga, fasadas yra negatyvu, atitolina žmones nuo dvasingumo, o reiktų labiau dalintis, tačiau apsidairius bažnyčioje nesunku rasti auksinių paveikslų, marmurinių altorių, o ar tai nėra prabanga?. Ar Dievo yra daugiau išpuoštoje bažnyčioje nei vargingoje pašiūrėje?. Jeigu jo yra vienodai visur, tai kam tie marmurai?.
Aš supratau, kad šios knygos esmė yra kelionė į save, gilesnis pažinimas, bet labai norėjosi aštresnių klausimų bažnyčios atžvilgiu, tam, kad nebeslėpti skeletų spintose, kad tas ieškojimas būtų be baimės. Kartais galvoju, kad patys bažnyčios atstovai bijo kvestionuoti religiją, joje ieškoti priešpriešų, nes dvejonė – jiems nuodėmė, o man normali būsena.
Apibendrinant, tai graži knyga apie gyvenimą ir keliavimą gyvenimo taku, kad visko bus toje kelionėje ir tai turėsime priimti. Man iš šios knygos įsimintiniausi žodžiai šie: „ – Sakoma, jei nori eiti greitai – eik vienas, jei nori eiti toli – eik kartu su kuo nors“.
Nugarėlė: 2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu TOLIATU ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu ALEKSANDRAVIČIUMI leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Dailininkų keliu Malerweg Saksonijos Šveicarijoje. Per penkias dienas keliautojai nuėjo 65 kilometrus, 100 tūkstančių žingsnių, kalbėdamiesi apie Dievą, žmogų ir gamtą, apie tai, kam reikalingas kelias, kaip rasti drąsos juo žengti sąmoningo gyvenimo link.
Knyga sudaryta iš penkių skyrių – penkių dienų. Kasdien „Kelyje“ aprašomi vis kitokie gamtos ir žmonių sukurti paminklai, einant nagrinėjamos vis naujos temos – apie tikėjimą ir kūrybiškumą, atjautą ir atleidimą, nuolankumą ir ryžtą, šeimą ir draugystę, pareigą ir pašaukimą, meilę sau ir kitam. Kunigas čia kalba apie žemiškąjį gyvenimą, apie tai, kaip jį nugyventi prasmingiau ir laimingiau, fotomenininkas aptinka vis įspūdingesnių vaizdų ir pasakoja apie kūrybiškumą, o autorė vakarais savo bendrakeleiviams skaito H. K. Anderseno pasakas.
Autorė aprašo ir patirtus nuotykius, ir nuovargio įpliekstus konfliktus, apie viską nuoširdžiai ir atvirai – apie jausmus, nepatogumus ir savas baimes. Knyga leidžia iš arčiau pažvelgti ir į Vokietiją, jos žmones ir papročius. Knygoje daug meninių nuotraukų, o Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad skaitydami pasijusite lyg patys keliautumėte vienu gražiausių Vokietijos pėsčiųjų takų. Galbūt „Kelyje“ taps ir jūsų kelionės pradžios knyga.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 328
Knyga: gauta iš autorės
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(1)Nepatinka
(0)