Knygų apžvalgos

Kent Haruf „Mūsų sielos naktyje“

Rudeniško viršelio knyga ir ruduo už lango. Simboliška, gražu ir stilinga. Galbūt tai nėra knyga, kuri ryškiausiai šviestų knygyno lentynoje ar būtų užvadinta dviprasmišku, provokuojančiu pavadinimu vien tam, kad atkreiptų dėmesį, ji viena tokių, kuri laukia ir sulaukia savo skaitytojo.
Edė ir Luisas kaimynai, abu būdami našliai jaučiasi vieniši ir vieną vakarą Edė savo kaimynui pasiūlo ateiti pas ją naktimis, pagulėti šalia ir pasikalbėti. Skaitant jųdviejų naktinius pokalbius atsiskleidžia labai daug gyvenimo išminties, patirties, prasmingų patirčių ir išvadų. Edė pasakoja apie savo šeimą, Luisas apie savo žmoną, apie klaidas, klystkelius. Pasiekę tokį amžių kai jau nieko niekam nebereikia įrodinėti, draskytis, verstis per galvą tetrokšta žmogiškojo artumo ir šilumos. Šioje knygoje ne tik pokalbiai, šalia šių naktinių pašnekesių Edės ir jo sūnaus sudėtingi santykiai, Luiso kasdienybė ir vienatvė.
Šis pasakojimas yra apie šeimas, jų sudėtingus santykius, liūdnas patirtis ir kaip galų gale sutaria jau suaugę vaikai su jau pasenusiais tėvais. Baigus skaityti šią knygą, kažkaip liūdna, bet ne dėl to, kad kažkoks itin tragiškas siužetas, liūdna kažkaip filosofiškai, dėl to, kad šis pasakojimas atveria akis kaip pristokojame pagarbos ir pakantumo savo artimiausiems. Dabar taip populiaru instagraminiai čiauškalai, kad šeima – svarbiausia vertybė, tačiau perskaičius dar kartą perklausiau savęs ar tikrai?. Šeimos santykių spalvos labai skirtingos, nuo šviesių iki labai tamsių, o visa tai labai gražiai atsklista šiame pasakojime.
Kai dabar rankose laikau šią, jau perskaitytą knygą, labai gerai supratau, kad visiškai nereikia penkių laiko siužetų, šimto veikėjų, sakinių per pusę puslapio tam, kad išspausti prasmę, nes ji labai puikiai atsiskleidžia per trumpus ir tikslius dialogus, pauzes ir net tylą.
Nugarėlė: Mažame Holto mieste ilgus metus kaimynystėje gyvena Edė Mur ir Luisas Votersas. Dabar jie abu vienui vieni tuščiuose namuose, naktimis prisipildančiuose slegiančios tylos ir vis stiprėjančio vienatvės jausmo. Vieną tokį vakarą Edė netikėtai aplanko Luisą. „Kaip tu pažvelgtum į tai, jeigu aš paprašyčiau tavęs retsykiais ateiti pas mane naktį kartu pamiegoti. Aš kalbu ne apie seksą. Man rūpi kitkas. Geismai jau, regis, seniai išblėso. Kalbu apie tai – kaip prastumti naktį. Kad atsigulusi jausčiau šilumą ir turėčiau, su kuo pasišnekučiuoti“, – taria ji. Taip užsimezga draugystė, teikianti paguodą, pokalbius naktimis, džiaugsmą ir meilę. Net jei ne visiems tai atrodo priimtina.
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 144
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *