Aš sakau: Ši knyga nėra sensacinga naujiena, kuriančių ir skaitančių žmonių tarpe ji dažnai aptariama, tai iš jų ir sužinojau apie ją. Matytos citatos ir geros nuomonės paskatino paskaityti, nes ir man tai aktualu. Dalį laiko savo gyvenime praleidžiu fotografuodama, todėl iš knygos tikėjausi daug asmeninės naudos.
Knyga yra praktinio pobūdžio, temos suskirstytos į 12 savaičių ir pagal idėją kiekvieną savaitę atliekami tam tikri pratimai, analizės skirti kūrybingumui. Ar aš taip dariau? Ne. Aš tiesiog skaičiau. Nenorėjau knygos skaitymo tiek užtęsti ir kažkaip man tokie dalykai be gyvo kontakto su mokytoju yra nelabai įtraukiantys. Tai gi leidau sau įsigilinti į autorės mintis, jas permąstyti ir analizuoti per savo prizmę.
Man labiausiai patiko tema bei mintys apie kūrybos ir kritikos ryšį. Kažkaip kuriant kaip ir normalu savikritika, kritika iš šalies, bet kartais ji pasiekia tą ribą, kai pradeda stabdyti kūrybą ir tampa kažkuo destruktyviu. Labai svarbu suvokti, kad gera ir teisinga kritika skatina veikti, kažką daryti kitaip, analizuoti, bet nesusigūžti. Autorė vidinį menininką traktuoja kaip vaiką, kurį reikia apsaugoti nuo išorės, protingai atsirinkti kam leisti sakyti kritiką, kada pasitikėti ir netraktuoti kiekvienos nuomonės kaip vertinimo. Labai patiko mintis, kad tobulėjimas yra tiesiogiai priklausomas nuo klaidų ir be jų tai neįmanoma, todėl visai normalu žengti žingsnį į priekį, žingsnį atgal, nes visa tai yra tiesiog kelias.
Kūryboje kaip ir gyvenime, kartais nepasiseka, bet reikia atsistoti ir keliauti toliau, atsirenkant kas yra draugai, o kas yra priešai. Autorė aprašo savo kaip menininkės sėkmes ir nesėkmes, bet visa tai pateikia labai gera stilistika, todėl patirtis atrodo reali ir išjausta, nes labai dažnai tos koučinginės knygos būna bedvasės. Patiko įžvalgos, kad labai daug kūrėjų yra užsislėpusių, atliekančių amžinas praktikas ar asistuojančių ir vis niekaip nepradedančių savo kaip menininko kelio, nes būtent tokia aš buvau ilgą laiką besirinkdama „normalias profesijas“ ir „ normalius darbus“.
Nepasakyčiau, kad knyga stipriai pakeitė mano gyvenimą ar kūrybą, kad viskas tapo kažkaip stebuklingai gerai ir tobulai, tačiau tam tikros mintys bei pratimai pakeitė tam tikras nuostatas į kritiką, savikritiką.
Ši knyga nėra skirta tik kažkokiems labai dideliems menininkams, ji manau aktuali kiekvienam, tiek kuriančiam produktą, paslaugą, tiek plėtojant verslo idėją arba tiesiog norint pasigilinti į savęs ir aplinkos santykį.
Knygos nugarėlė sako: Ši knyga, pirmą kartą JAV išleista dar 1992 m., iki šiol laikoma vienu iš šimto pačių geriausių saviugdos vadovų. Technologijų pažangos, automatikos ir niveliacijos amžiuje „Kūrėjo kelias“ sušvyti naujai. Knyga padeda suvokti, kad kūryba – ne tik aukštesniųjų jėgų mums duotos galios, bet ir kasdienės pratybos, tam tikras susitarimas su savo vidiniu „aš“.
Knyga naudinga pradedantiems ir jau aktyviai kuriantiems žmonėms, vizionieriams ir menininkams, dėstytojams ir pedagogams. Ji ne tik įkvepia ir skatina kūrybinę saviraišką, kuri yra kiekvienos asmenybės vidinė ašis, didžiulis visaverčio gyvenimo impulsas, bet ir siūlo konkrečius, išbandytus metodus.
Per dvylika turiningų savaičių, skirdami laiko sau, užsirašydami ir apmąstydami svarbiausias mintis, palengva atgaivinsite kūrybingumą ir išsivaduosite iš įvairių vidinių kliūčių. Klaidingus įsitikinimus, baimę, kompleksus, pavydą, kaltę ir kitus neigiamus jausmus ilgainiui pakeis pasitikėjimas savimi ir produktyvumas.
Julia Cameron knyga skiriama ne tik tiems, kas domisi įvairiais kūrybingumą skatinančiais metodais, bet ir visiems, norintiems pasisemti įkvėpimo, atrasti naujų idėjų ir tobulėti kasdien.
Metai: 2014
Puslapių skaičius: 256
Knyga: elektroninė
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(2)Nepatinka
(2)