Knygų apžvalgos

Jodi Picoult „Šviesos blyksnis“

Na ką, kol kas dar Jodi laimi prieš mane, nes jos knygų prirašyta daugiau, nei mano perskaityta, bet aš sparčiai vejuosi. Šį kartą žengiu koją kojon su naujovėm ir dalinuosi mintimis apie pačią naujausią, pačią šviežiausią autorės knygą.
Dažniausiai skaitant atsiliepimus šios autorės knygas lydi geri įvertinimai, komplimentai, bet šį kartą ir Goodreads kritiškai nusiteikęs, o iš tiesų juk niekas taip gerai neveikia kaip vidutiniai atsiliepimai, nes gerą knygą bet kada spėsi perskaityti, o prieštaringai vertinamą – norisi skaityti čia ir dabar, įsitikinti pačiam.
Man patiko ši knyga, bet nereiškia, kad nebuvo trūkumų. Manau, kad buvo per daug veikėjų ir dar jų vardų panašumas, lėmė tai, kad ne kartą atsivertinėjau puslapius atgal susitikrindama apie kurį rašoma, nes buvo gan painoka. Lyginant su ankstesnėmis knygomis kažkiek pakitęs struktūrinis dėstymas, tekstas labiau vientisesnis, nėra atskirta pagal veikėjus skyriai. Man puikiai tiko ir ankstesnis pateikimas, bet gal ir Jodi ieško savęs.
Na, o pakalbėjus apie minusus, galima ir paieškoti kas buvo gerai. Iš tiesų labai ieškoti ir nereikia, nes pati tema kaip visada dviprasmiška, kelianti pykčius ir isterijas. Šį kartą – abortai, abortų draudimas, kraštutinės pozicijos „gyvybės saugotojai“ ir „žudikai“. Istorija pasakoja apie grupę žmonių paimtų įkaitais sveikatos centre, kuriame daromi abortai. Pagrobėjas yra gyvybės šalininkas, nedrebančia ranka pašaunantis žmones, tačiau vis tiek jaučiasi kovojantis už teisybę. Knygoje yra pasakojama tiek įkaitų, tiek pagrobėjo gyvenimo istorijos, kokiais motyvais jie tą rytą atsidūrė šioje įstaigoje, kokios jų gyvenimo patirtys, klaidos. Pabaigoje ryškėja vis daugiau sąsajų, atsiskleidžia detalės, kurios galutinai sudeda visus taškus ant „i“. Svarbu paminėti, kad siužete labai šokinėja laikas, istorija pasakojama tarsi nuo pabaigos, užbėgama į priekį apie vieną ar kitą veikėją ištikusi likimą, tuomet pasakojama apie jį patį. Na aš labiau mėgstu nuoseklesnį pasakojimą.
Visgi, nėra visiškai atsitiktinai pasirinkta tema, nes JAV kai kuriose valstijose atsinaujina įstatymai, kurie griežčiau ima riboti abortus, kai kur siekiama juos visiškai uždrausti. Žinoma, kad kiekvienas turės savo tiesą – drausti ar leisti, tačiau kaip ir pagrindinė šios knygos žinutė kviečia pagalvoti ne apie savo nuomonę, o apie tuos žmonės, kurie susiduria su išprievartavimu, mirtina kūdikio diagnoze, negalėjimu išlaikyti vaiko, neplanuotu neštumu, o klausimas ar prievarta įbruktu kūdikiu bus tinkama pasirūpinta, ar jam pakaks meilės?.
Nugarėlė: Abortus reglamentuojantys įstatymai apsiriboja skirstymu į juoda ir balta: arba esi už, arba prieš abortus. Tačiau moterys nėra juodos ir baltos – jos iš tūkstančių atspalvių. Jų nuomonę lemia skirtingos aplinkybės ir patirtys. Šiuo romanu Jodi Picoult nori paskatinti skaitytoją susimąstyti apie sudėtingas situacijas, aplinkybes ir motyvus, formuojančius kiekvieno iš mūsų nuomonę bei pasirinkimus.
Į Misisipės valstijos kliniką įsiveržęs ginkluotas vyras įkaitais paima ligoninės personalą ir pacientes. Kiekvienas romano personažas – stulbinamai natūralus, įtikinantis ir savaip prikaustantis dėmesį. Derybininkas Hju Makelrojus atvykęs į incidento vietą sužino, kad klinikoje tarp įkaitų yra ir jo keturiolikmetė duktė. Su ginklu į kliniką įsiveržęs Džordžas Godardas šių desperatiškų veiksmų griebiasi paveiktas siaubingo praradimo. Ne mažiau įtaigūs ir kiti veikėjai: gydytojas Lujis Vordas, medicinos sesuo Izė Volš ir protestuotoja prieš abortus Džanina Deger, kuri klinikoje tikėjosi gauti skandalingos medžiagos apie „kūdikių žudikus“.
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 296
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *